Aušros vartai: Skirtumas tarp puslapio versijų

8{{coor title dms|54|40|27.75|N|25|17|22.55|E}}

[[Gotika|Gotikinio stiliaus]] Aušros Vartai buvo vieni iš penkių (vėliau devynerių) vartų Vilnių supusioje gynybinėje sienoje, statytoje [[1503]]–[[1522]] m. Vėliau virš vartų arkos pastatytas fasadas su penkiomis ambrazūrOMIS[[Ambražūra|ambrazūromis]] ir [[Renesansas|renesansinio]] stiliaus utikuatiku.

Pirmą kartą minimi Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio [[aleksandras|Aleksandro]] privilegijoje, išleistoje [[Gardinas|Gardine]] 1503 m. rugsėjo 6 d., pagal kurią žinoma, kad iki to laiko Vilnius nebuvo aptverta mūrine siena, o sostinės gynyba koncentravosi [[Aukštutinė pilis|Aukštutinėje]] ir [[Žemutinė pilis|Žemutinėje]] Vilniaus pilyse. Statyti miesto sieną 1503 m. nusprendė patspatys miesto prezidentasgyventojai, kuriuos įbaugino totorių įsiveržimai, kurie tais metais pasiekė krašto gilumą net už Vilniaus. Totoriams atremti Aleksandras net buvo pašaukęs į kariuomenę Vilniaus miestelėnus. Miestiečių prašomas jis leido miestelėnų lėšomis aptverti sostinę siena, o joje įrengti tik penkerius vartus, kuriuose dieną ir naktį turi budėti sargyba. Leidime bendrais bruožais nurodoma fortifikacijų linija ir vartų vietos. Greitesniam darbų vykdymui karalius vieneriems metams atleido miestietiškumomiestiečius nuo kariuomenės prievolės. Paskubomis per metus pastatyta siena su vartais, tarp jų ir Aušros Vartais. Aušros Vartai buvo aukščiausiame šių įtvirtinimų taške, pavojingiausioje vietoje priešų puolimo atveju. Galutinai siena baigta tik 20021522 m. Vėliau siena buvo perstatyta ir vartų atsirado daugiau.

[[1621]]–[[1626]] m. šalia vartų, miesto pusėje, atsirado [[Karmelitai|kar melitųkarmelitų]] parduotuvėvienuolynas.