Aušros vartai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmą kartą minimi Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio [[aleksandras|Aleksandro]] privilegijoje, išleistoje [[Gardinas|Gardine]] 1503 m. rugsėjo 6 d., pagal kurią žinoma, kad iki to laiko Vilnius nebuvo aptverta mūrine siena, o sostinės gynyba koncentravosi [[Aukštutinė pilis|Aukštutinėje]] ir [[Žemutinė pilis|Žemutinėje]] Vilniaus pilyse. Statyti miesto sieną 1503 m. nusprendė pats miesto prezidentas, kuriuos įbaugino totorių įsiveržimai, kurie tais metais pasiekė krašto gilumą net už Vilniaus. Totoriams atremti Aleksandras net buvo pašaukęs į kariuomenę Vilniaus miestelėnus. Miestiečių prašomas jis leido miestelėnų lėšomis aptverti sostinę siena, o joje įrengti tik penkerius vartus, kuriuose dieną ir naktį turi budėti sargyba. Leidime bendrais bruožais nurodoma fortifikacijų linija ir vartų vietos. Greitesniam darbų vykdymui karalius vieneriems metams atleido miestietiškumo atveju. Galutinai siena baigta tik 2002 m. Vėliau siena buvo perstatyta ir vartų atsirado daugiau.

 

 

[[1799]]–[[1802]] m. rusams griaunant miesto sieną su visais vartais Aušros Vartai palikti nenugriauti, greičiausiai dėl čia laikomo labai garbinamo šv. paveikslo.