Beovulfas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Įžangos vietoje pasakojama apie legendinį [[Danija|Danijos]] karalių protėvį ''Skildą Skefingą'', kuris kūdikystėje stebuklingu būdu atplaukė prie Danijos krantų valtimi, pilna lobių, išaugo, tapo karaliumi ir ilgai, laimingai valdė šalį; laimingai valdė ir jo palikuonys. ''Skildo'' provaikaitis, karalius ''Hrotgaras'', sėkmingai kariavo ir sukaupė didelius turtus. Jis pasistatydino didžiulę ir gausiai išpuoštą menę puotoms su savo kariauna, ją pavadino „Heorotu“, t. y. elnio mene (nes ji veikiausiai buvo išpuošta elnio ragais). Neilgai truko linksmybės šioje menėje. Po kiek laiko ''Heorote'' kasnakt ėmė lankytis pabaisa ''Grendelis'', gyvenęs kaimynystėje esančioje pajūrio „pelkėje“; jis nusitempdavo ir surydavo dešimtis geriausių ''Hrotgaro'' karių; niekas negalėjo užkirsti kelio šiai nelaimei; menė ištuštėjo, puotos liovėsi, danus apėmė baisus sielvartas. Žinia apie tai pasiekia ''geatų'' (skandinaviška ''gautų'' gentis, gyvenusi pietinėse [[Švedija|Švedijos]] srityse) žemes. Išgirdęs apie tai ''Beovulfas'', narsiausias iš ''geatų'' karaliaus ''Higelako'' karžygių, liepia suruošti laivą ir išvyksta į pagalbą danams kartu su keturiolika geriausių karių. Jau pirmąją jų viešėjimo pas ''Hrotgarą'' naktį įvyksta baisi kova tarp ''Beovulfo'' ir ''Grendelio''. ''Grendelis'' atvyksta į ''Heorotą'' vidurnaktį, prisėlina prie ''geatų'' ir pagriebęs vieną iš jų perplėšia pusiau, sutrupina jo kaulus bei pradeda siurbti kraują iš gyslų ir ryti mėsą didžiuliais gabalais. Prieš jam spėjant pačiupti kitą karį, jį pagriebė galinga ''Beovulfo'' ranka, ir tarp jų prasideda grumtynės. Veltui ''Grendelis'' mėgina išsiveržti: gyslos jo petyje trūksta, sprogsta oda ir mėsa, kaulai iššoksta iš sąnarių, ir visa jo ranka lieka ''Beovulfui''; mirtinai sužeistas monstras nušliaužia stipti į savo pelkės klampynes. Rytojaus dieną ''Hrotgaras'' iškelia puikią puotą nugalėtojo garbei ir gausiai apdovanoja ''Beovulfą''.

 

 

 

== Nuorodos ==