Varšuvos karališkoji pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[XIII a.|XIII]]–[[XV a.]] čia gotikinę pilį pastatė [[Piastai]]. [[XVI a.]] pr. jų valdos ir ši pilis atiteko Lenkijos ir Lietuvos valdovui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]]. [[1569]] m., pasirašius [[Liublino unija|Liublino uniją]], Varšuvos pilis paskirta bendriems Lenkijos ir Lietuvos seimams. [[Žygimantas Augustas]] ją perstatė [[Renesansas|renesanso]] stiliumi. Po [[1595]] m. gaisro [[Vavelis|Vavelyje]] [[Zigmantas Vaza]] savo rezidenciją perkėlė į Varšuvą. [[1598]]–[[1619]] m. vyko pilies rekonstravimo ir pritaikymo nuolatinei karališkajai rezidencijai darbai. Ji įgavo ankstyvojo [[Barokas|baroko]] bruožų. [[XVII a.]] vid. pilis buvo nusiaubta švedų. Po karo pamažu restauruota. [[XVIII a.]] pr. vėl nukentėjusi, pilis remontuota Saksų dinastijos valdovų, suteikusių jai [[Rokokas|rokoko]] stiliaus elementų. Paskutinysis Lenkijos ir Lietuvos valdovas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis]] taip pat perstatė pilį. Pilies architektūra įgavo [[Klasicizmas|klasicizmo]] bruožų. Pilyje rezidavo [[Varšuvos kunigaikštystė]]s valdovas, Rusijos gubernatoriai. Atkūrus Lenkijos valstybę [[XX a.]] pr., Varšuvos pilis buvo restauruota, joje įrengti ir prezidento apartamentai. [[1939]] m. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniuipasauliniam karui]], pilis sudegė, o vokiečių kariuomenė [[1944]] m. ją sulygino su žeme. Po karo vyko diskusijos dėl Varšuvos pilies, kaip Lenkijos valstybingumo simbolio, atkūrimo. [[1971]]–[[1984]] m. ji buvo atstatyta, o interjerai įrengti tik [[1988]] m.