Oberostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

53 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
}}
:: ''Apie Nacistinės Vokietijos suformuotą panašų administracinį vienetą žr. [[Ostlandas]]''.
[[Vaizdas:Eastern Front As of 1917.jpg|thumb|right|300px|Rytų frontas 1917  m.]]
[[Vaizdas:Armisticebrestlitovsk.jpg|thumb|right|300px|Po 1918  m. Brest-Litovsko taikos Vokietijos imperijai atitekusios žemės]]
[[Vaizdas:Ober Ost.JPG|thumb|right|300px|Oberosto pašto ženklai]]
'''Oberostas''' ({{de|Ober Ost, Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten}})  – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas [[1915]]  m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] Rytų fronto kariuomenės okupuotose Rusijos imperijos žemėse. [[1916]]  m. pabaigoje užėmė 108.808  km² plotą, buvo 2,91 mln. gyventojų. Oberostas ribojosi su [[Rytų Prūsija]], [[Liublino Generalgubernija]], [[Lenkijos karalystė (1816-1818)|Lenkijos karalyste]], [[Rusijos imperija]] ir [[Varšuvos Generalgubernija]].
 
== Istorija ==
 
[[Vaizdas:50 marks oberost 1918 reverse.jpg|thumb|300px|Oberosto teritorijoje naudotos ''Ostmarkės'' su vokiškais, lietuviškais ir latviškais užrašais]]
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|IPirmajam pasauliniuipasauliniam karui]], [[Vokietijos imperija]] [[1914]]-[[1915]]  m. užėmė dalį Rusijos imperijos vakarinių gubernijų, iš kurių suformavo karinį administracinį vienetą - – Oberostą. Į Oberosto sudėtį buvo įtrauktos šios gubernijos ar dalis jų teritorijų: [[Gardino gubernija]], [[Kauno gubernija]], [[Kuršo gubernija]], [[Suvalkų gubernija]], [[Vidžemės gubernija]] ir [[Vilniaus gubernija]]. [[1915]]  m. pabaigoje rusai sustabdė vokiečių puolimą ir taip [[Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare]] nusistovėjo iki [[1917]]  m. ties linija: [[Ryga]]-[[Jėkabpilis]]-[[Daugpilis]]-[[Baranovičiai]]-[[Pinskas]]-[[Dubnas]]-[[Ternopilis]]. Oberostas tvarkėsi pagal [[1916]]  m. [[birželio 7]] d. taisykles, turėjo savo karinius valdininkus, ūkio planą, finansinę sistemą (pinigas  – ostmarkė), muitines, teismus. Vyriausioji valdžia priklausė Rytų fronto vadovybei (RFV). Iš pradžių Oberostą sudarė šešios sritys ({{de|Bezirke}}) dalinai suskirstytos pagal buvusias [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] gubernijų ribas:
* [[Balstogės sritis]]
* [[Gardino sritis (1915-1919)|Gardino sritis]]
* [[Vilniaus sritis (1915-1919)|Vilniaus sritis]]
 
[[1916]]  m. pabaigoje buvo trys sritys:
{| {{graži lentelė}}
|-
|}
 
[[1916]]  m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta [[Vilniaus-Suvalkų sritis]], o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta [[Balstogės-Gardino sritis]]. [[1917]]  m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo [[Vilnius]] (iki tol buvo [[Kaunas]]). [[1918]]  m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios [[Augustavo ujezdas|Augustavo]] ir [[Suvalkų ujezdas|Suvalkų]] apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinta į dvi  – Šiaurės Lietuvos (centras  – [[Vilnius]]) ir Pietų Lietuvos (centras  – [[Balstogė]]).
 
[[1918]]  m. kovo mėnesį po [[Brest-Litovsko taika|Brest-Litovsko taikos]] į Oberostą įjungta [[Lifliandija]] (šiaurės Latvija ir pietų Estija) ir [[Estliandija]] (šiaurės Estija). Po [[1918]]  m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus  – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos valstybę ([[Kuršas]], [[Lifliandija]] ir [[Estliandija]]). Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik pralaimint karą, [[lapkričio 3]] dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, [[lapkričio 9]] d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas [[Augustinas Voldemaras]]). Galutinai vokiečių armija išvesta [[1919]]  m. [[birželio 16]] d. [[Ostmarkė]] ([[auksinas]]) kaip pinigas galiojo iki [[litas|lito]] įvedimo [[1922]] metais. Po Oberosto iširimo susikūrė naujos valstybės ir teritoriniai dariniai kaip [[Estija]], [[Kuršo ir Žiemgalos hercogystė]], [[Latvija]], [[Lietuvos karalystė (1918)|Lietuvos karalystė]] ir [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkija]].
 
== Gyventojai ==
 
[[1916]]  m. pabaigoje, regione gyveno 2,909,935 gyventojai, gyventojų tankumas - – 27 (gyv./km²). Lietuvos srityje gyveno 1,928,123 gyventojai, gyventojų tankumas - – 31 (gyv./km²). Kuršo srityje gyveno 269,812 gyventojai, gyventojų tankumas - – 14 (gyv./km²). Balstogės-Gardino srityje gyveno 712,000 gyventojai, gyventojų tankumas - – 28 (gyv./km²).
 
=== Tautinė sudėtis ===
 
Pagal [[1897]]  m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] gyventojų surašymo duomenis į Oberostą įėjusiose gubernijose gyveno 4,504,186 gyventojai ir kurių tautinė sudėtis atrodė taip:<ref>[http://www.brest-litowsk.libau-kurland-baltikum.de/Ober-Ost/ober-ost.html 1897  m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenys (vok.)]</ref>
 
{| class="wikitable"
== Apskritys ==
 
[[1917]]–[[1918]]  m. Oberostui priklausiusios apskritys:
{| {{graži lentelė}}
|-
|}
 
== Taip pat skaitykite ==
 
* [[Ostlandas]];
2 571

pakeitimas