Judas Iskarijotas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Judas Returning the Thirty Silver Pieces - Rembrandt.jpg|thumb|250px|Judas sugražina vyr.kunigams „30 sidabrinių“]]
'''Judas Iskariotas''' (''Judas Iskarijotas'', {{He| יהודה איש־קריות }} ''Jehudah Iškariot'') – [[Biblija|biblinis]] personažas, vienas iš [[Jėzus|Jėzaus]] mokinių. Vardas „Judas“ kilęs iš hebrajiško žodžio, reiškiančio „pagarbintas“. „Iskariotas“ reikšmė nėra visai aiški – tikėtina, kad tai nusako kilmę iš vietovės Karioto (Karioth). Šis vietovardis išlikusiuose šaltiniuose miestų saraše minimas tik kartą.
Kitas galimas žodžio Iskariotas kildinimas iš {{la|sicarius}} 'kovotojas durklu, samdomas žudikas'. Sikarijai buvo bekompromisis kovinis zelotų judėjimo sparnas. [[Zelotai]] organizavo 66 m. sukilimą, kuris buvo žiauriai romėnų numalšintas.
Eilutė 8:
Judo vardas bendrinėje kalboje yra virtęs išdaviko sinonimu. Apkabinimu/bučiniu Judas Iskariotas [[romėnai|romėnams]] nurodė Jėzų ir už tai gavo piniginį atlygį, „30 sidabrinių“.
[[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] evangelijos šį Judo veiksmą traktuoja kaip išdavystę, vėliau dėl išdavystės Judas pasikorė. Tačiau [[1970]] m. [[Egiptas|Egipte]] rastas [[gnosticizmas|gnostikų]] rankraštis „[[Judo Evangelija]]“ Judą Iskariotą įvardija kaip Jėzaus pagalbininką, įgyvendinant atpirkimo misiją. „Judo Evangelija“ teigia, kad Kristus pasikvietė Judą pasikalbėti atskirai nuo kitų mokinių ir jam pavedė atskleisti jo tapatybę romėnams.
„[[Judo Evangelija]]“ buvo parašyta iki [[180]] m., nes tais metais [[Lionas|Liono]] [[vyskupas]] [[Šv. Iranėjus]] mini Judo evangeliją kaip vieną iš [[erezija|erezijų]]. Į [[367]] m. [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] vyskupo Atanazijaus pateiktą Naujojo Testamento knygų sąrašą (kanoną) „Judo Evangelija“ nebuvo įtraukta.
| |||