Lietus: Skirtumas tarp puslapio versijų

27 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
S
Atmestas 2.103.144.7 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Rencas keitimas)
S (Atmestas 2.103.144.7 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Rencas keitimas))
 
== Susidarymas ir formos ==
Aukštutiniuose [[troposfera|troposferos]] sluoksniuose susidaro [[Ledo kristalas|ledo kristalai]], kurie tampa [[Kondensacija|kondensacijos]] branduoliai ir pritraukia daugiau vandens. Pasiekę tam tikrą masę šie ledo kristalai krenta žemyn, dėl trinties su oru ištirpsta ir tampa lašo formos. Lietaus lašų dydis skiriasi, vidutiniškai lašai būna 1-2 mm skersmens. Krintantys lašai dažnai vaizduojami ašaros formos – užapvalinta apačia ir smailu viršum, nors krisdami lašai stengiasi išlaikyti [[sfera|sferos]] formą, bet dėl didelio oro pasipriešinimo lašo apačioje ir labai mažo lašo viršuje, lašo viršus yra pratempimas būna nuo byliu šilumos kuri suteikia lietus ir minantis dievaiištempiamas.
 
Tam tikromis [[temperatūra|temperatūrinėmis]] ir [[drėgnumas|drėgnumo]] sąlygomis lietaus lašai gali [[Garavimas|išgaruoti]] prieš pasiekdami Žemės paviršių, o jei žemutiniuose oro sluoksniuose yra ypač žema temperatūra, lietaus lašai gali vėl sušalti ir virsti [[kruša]].
Lietus valo orą. Lietaus lašai pritraukia ir sugeria ne tik dulkes, bet ir [[deguonis|deguonį]], [[azotas|azotą]], [[anglies rūgštis|anglies rūgštį]], [[sieros rūgštis|sieros rūgštį]]. Dėl atmosferos [[Anglies dioksidas|anglies dvideginio]] sugėrimo lietaus [[Vandenilio potencialas|''p''H]] paprastai yra šiek tiek žemiau 6 . Lietus su ''p''H žemesniu nei 5,6 laikomas [[rūgštusis lietus|rūgščiu lietum]].
 
{{Commons|Rain|no=T}}
{{Vikižodynas|lietus|no=T}}
 
{{Link GA|de}}
{{Link GA|en}}
{{Link GA|eo}}