Natūralizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 16 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q55995.
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
'''Natūralizmas''' ({{pranc|naturalisme < naturalis}} – įgimtas, gamtinis) – [[XIX a.]] paskutinių dešimtmečių [[dailė]]s, [[Teatras|teatro]], [[Literatūra|literatūros]] srovė.
 
Vėlyvoji [[Realizmas|realizmo]] atmaina. Pagrindinis jos principas – objektyvus ir tikslus tikrovės vaizdavimas. Rašytojai natūralistai teigė, kad menininkas, vaizduodamas pasaulį, privalo moksliškai moksliškai analizuoti ekonominius socialinius santykius, remtis stebėjimu ir dokumentais, veikėjų charakteriuose pabrėžti fiziologinius veiksnius (ypač paveldėjimą). Natūralistinėje literatūroje visai nevertinami dvasiniai dalykai – [[moralė]], [[tikėjimas]], joje vyrauja kovos už būvį, smurto, instinktų tenkinimo ir išsigimimo temos. Žmogus priklausomas nuo biologinės prigimties, gyvenimo atsitiktinimų, jo elgesį lemia įgimtos savybės, fizinė būsena. Veikėjų charakteriai atsiskleidžia per kalbą, kurioje gausu šiurkščių, net [[Vulgarumas|vulgarių]] posakių. Populiariausi žanrai – [[romanas]], [[novelė]], [[drama]].
 
Vienas žymiausių natūralizmo atstovų – prancūzų rašytojas [[Emilis Zola]]. Dvidešimties romanų cikle „Rugonai Makarai“, remdamasis tiesioginiais aplinkos stebėjimais, tyrinėjimais bei dokumentais, jis parodo aplinkos ir paveldėjimo įtaką penkioms vienos giminės kartoms.