'''Maisto medžiagos''' – su maistu gaunamos natūralios ir sintetinės [[cheminė medžiaga|cheminės medžiagos]], aprūpinančios organizmo [[ląstelė|ląsteles]] [[energija]]. Jos taip pat yra ir [[žaliava]] gyvybiniams organizmo procesams bei [[audinys|audiniams]] augti, atsistatyti ir veikti.
Energijos poreikis iš dalies priklauso nuo žmogaus [[fizinė veikla|fizinės veiklos]]. Dirbantis sėdimą darbą, apie 70% dienos energijos sueikvoja savo [[širdis|širdies]] bei kitų [[organas|organų]] darbui ir kūno temperatūrai palaikyti. Energijos reikia palaikyti nuolatinį [[augimas|augimo]] procesą kūno audiniuose, kuris vyksta visą gyvenimą. Daugumos audinių ir organų ląstelės nuolatos atsinaujina. Audinio [[sužalojimas]] taip pat skatina [[regeneracija|regeneraciją]].
Pagrindiniai energijos šaltiniai – [[angliavandeniai]] ir [[riebalai]], todėl bet kokios maisto rūšies energetinė vertė priklauso nuo šių dviejų maistingųjų medžiagų. Papildomai energijos gaunama iš organizme esančių [[glikogenas|glikogeno]] (gyvulinio [[krakmolas|krakmolo]]) ir riebalų atsargų. Glikogenas gaminasi iš [[gliukozė]]s [[molekulė|molekulių]], nepanaudotų energijai gaminti. Gliukozės perteklius negalintis virsti glikogenu, kaupiasi kūne riebalų pavidalu. [[alkis|Alkio]] ar [[sotumas|sotumo]] pojūtis reguliuoja, kad maisto suvalgytume būtent tiek kiek reikia, kad būtų patenkintas organizmo energijos poreikis.
