Oršos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 16:
|casualties2=30,000 nukautų, 3,000 belaisvių (1500 iš jų manytina bajorai) ([[#Ginčytini duomenys|ginčytina]])
}}
[[Vaizdas:Medal_Battle_of_Orsha.jpg|thumb|305px|Medalis „Oršos mūšiui
'''Oršos mūšis''' įvyko [[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d. tarp [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] kariuomenių, netoli [[Orša|Oršos]]. ▼
▲'''Oršos mūšis''' –
LDK ir jos kariuomenės samdiniams vadovavo [[Konstantinas Ostrogiškis]], kuris jau buvo pasižymėjęs ankstesniuose mūšiuose. Manoma, kad LDK ir jos samdinių (lenkų, vokiečių) kariuomenė galėjo siekti iki 30 tūkstančių. Maskvos kariuomenei buvo paskirtas vadovauti [[Ivanas Čeliadninas]]. Dėl maskvėnų kariuomenės dydžio nesutariama, spėjama kad ji galėjo siekti iki 80 tūkstančių. ▼
▲LDK ir jos kariuomenės samdiniams vadovavo [[Konstantinas Ostrogiškis]], kuris jau buvo pasižymėjęs ankstesniuose mūšiuose. Manoma, kad LDK ir jos samdinių (lenkų, vokiečių) kariuomenė galėjo siekti iki 30 tūkstančių. Maskvos kariuomenei buvo paskirtas vadovauti [[Ivanas Čeliadninas]]. Dėl maskvėnų
Oršos mūšis buvo Lietuvos-Rusijos [[1512]] m. karo tęsinys, dar prieš Oršą, maskvėnai paėmė svarbiausią rytinį Lietuvių fortpostą [[Smolenskas|Smolenską]]. Todėl kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą. ▼
▲Oršos mūšis buvo Lietuvos-Rusijos [[1512]]
[[1514]] m. rugpjūčio mėn. įvyko [[Konstantinas Ostrogiškis|Ostrogiškio]] ir [[Ivanas Čeliadninas|Čeliadnino]] vadovaujamų kariuomenių dalinių pirmieji kariniai susidūrimai. Pergrupuotos kariuomenės lemiamame mūšyje susidūrė [[rugsėjo 8]] d. rytą.Čeliadninas. kai pusė LDK kariuomenės persikėlė per Dnieprą, laukė ir neskubėjo atakuoti, motyvuodamas ,kad "tegul visa kariuomenė persikelia, nes bus lengviau ją sumušti, o tada galima bus ir visą Lietuvą užimti ". Maskvėnai keletą kartų pabandė prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmušti. Manoma, kad lietuvių [[kavalerija]] panaudojo apgaulingo manevro taktiką ir įviliojo dalį rusų kariuomenės į paruoštus artilerijos spąstus. Tuo pasinaudoję lenkų daliniai puolė likusią rusų kariuomenę, o sugrįžę lietuvių daliniai apsupo maskvėnų [[flangas|flangus]]. Likę Čeliadnino vadovaujamos kariuomenės likučiai supanikavo ir pradėjo panišką atsitraukimą. Netrukus į [[LDK]] kariuomenės nelaisvę buvo paimtas pats Čeliadninas su kitais aukštais vadais. Manoma, kad karo belaisvių galėjo būti keli tūkstančiai, o Maskvos didysis kunigaikštis [[Vasilijus III]] atsisakė juos išpirkti.Tikslus žuvusiujų skaičius nėra žinomas,tačiau to meto pačių rusų metraščiuose yra rašoma, kad " maskvėnų nuostoliai buvo siaubingi". ▼
▲[[1514]]
Nors apie LDK ir jos sąjunginių pergalę buvo plačiai paskelbta [[Europa|Europoje]], daugelis rusų belaisvių buvo nuvežti parodyti į Budą - tuometinės Vengrijos sostinę- kad pasaulis pamatytų,kad kol ruošiamasi karui su Osmanų imperija, rytuose iškilo naujas, klastingas priešas,-bet ši pergalė nebuvo išnaudota iki galo, nebuvo atsiimtas ir Smolenskas. Smolenskas buvo atsiimtas tik 1611 metais. ▼
▲Nors apie LDK ir jos sąjunginių pergalę buvo plačiai paskelbta [[Europa|Europoje]], daugelis rusų belaisvių buvo nuvežti parodyti į Budą
Oršos mūšis į pasaulio istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių.deja, tačiau jo atminimas niekur nėra įamžintas,neskaitant Ukrainoje išleisto pašto ženklo.Beje, 2014 metai Lietuvoje paskelbti "Oršos mūšio" metais.▼
▲Oršos mūšis į pasaulio istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių.
{{mūš-stub}}
|