Kaunas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 429 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
Atmestas Lenkas121212 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
S (Atmestas Lenkas121212 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas))
[[Vaizdas:Makowski kaunas.jpg|thumb|250px|[[Tomašas Makovskis|T. Makovskio]] Kauno panorama, XVII a. pr.]]
 
'''Kaunas''' – antrasis pagal dydį [[Lietuvos miestas]] šalies centrinėje dalyje, [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. NesvarbusSvarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, niekada nebuvo ir nebus[[Laikinoji sostinė]]. Ten[[Kauno daugmiesto čigonų ir lenkųsavivaldybė]]s, nors[[Kauno jierajono patyssavivaldybė]]s, tai[[Kauno neigiaarkivyskupija|arkivyskupijos]] ir stumia ant Vilniauscentras.
 
== Gamta ir geografija ==
=== Pavadinimo kilmė ===
 
Kaunas buvo vienas rečiausiaidažniausiai minimų miestų vokiečių ordinų kronikose (''Kauen, Cawen, Kauwenpille'' ir kt.), niekada nebuvodažnai minimas ir [[Kijevo Rusia|Rusijos]] kronikose.
 
Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs iš asmenvardžio ''Kaunas''; tokia pavardė ir dabar pasitaiko keturkampyje [[Jurbarkas]]–[[Jonava]]–[[Alytus]]–[[Vilkaviškis]], į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar [[1925]] m. pateikė A. Senas, jai pritarė [[Pranas Skardžius]] ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinoma, svarstoma, kad veikiausiai tai galėjęs būti pilies valdovas. Tokią prielaidą leidžia daryti ir dabartinis pilies pavadinimas: net kauniečiai ją dažniau vadina ''Kauno pilimi'', o ne tiesiog ''pilimi'', nors kitos pilies Kaune ir nėra. Pats asmenvardis ''Kaunas'' kildinamas iš būdvardžio ''kaunus'' – „kuris mėgsta muštis, kautis“.
Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs iš latvių žodžio ,, kauns " kuris reiškia gėda. Nenuostabu, kodėl tokiam miestui duotas toks pavadinimas.
 
Kiek vėliau už A. Seną vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė galėjusi būti ‘gilus’, ‘žemas’, ‘slėnyje esąs’. Jo nuomone, šaknis ''kaun-'' kilusi iš [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] šaknies ''*kau-'', ''*keu-'' ‘lenkti(s)’, ‘linkti’; iš čia išsirutuliojo ir reikšmė ‘žemas’ bei su ja susijusios kitos reikšmės, plg. gotų ''hauns'' ‘žemas’, vokiečių ''Hohn'' ‘pajuoka’, latvių ''kauns'' ‘gėda’. Vadinasi, šiuo atveju ''Kaunas'' kildinamas iš spėjamai buvusio, bet išnykusio būdvardžio ''kaunas'' ar ''kaunus'' ‘žemas’. Atvejų, kai vietovardis užkonservuoja anksčiau turėtus, bet jau nebevartojamus žodžius ar jų dalis, yra ne vienas, plg. ''Simnas'' (iš spėjamai išnykusio tokio paties ežeravardžio ar asmenvardžio), ''Stabingis'' (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio ''stabis'' ‘akmuo’), ''Kirsna'' (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio ''kirsnan'' ‘juodas’), ''Palanga, Kretinga'' (su kuršiškomis priesagomis ''-ang-, -ing-'') ir kt.
 
Kauno vardas turi ir legendinius kilmės aiškinimus. Legendoje apie [[Palemonas (legendinis asmuo)|Palemoną]] ([[Bychovco kronika]], XVI a.) Kauno vardas kildinamas iš Palemono viduriniojo sūnaus ''Kūno'' vardo: esą šis atsikėlęs prie [[Nevėžis|Nevėžio]] (?) žiočių ir įkūręs miestą, kurį pavadinęs savo vardu. Istorikas [[Teodoras Narbutas]] XIX a. yra užrašęs (ar sukūręs?) legendą, jog lietuviai garbinę dievaitį Kaunį, primenantį graikų [[Apolonas|Apoloną]]. Didžiulė Kaunio statula esą stovėjusi Nemuno pakrantėje ties dabartiniu [[Kauno senamiestis|Kauno senamiesčiu]]; Kaunį savo globėju laikę [[miško plukdymas|sielininkai]], todėl audros metu šiam dievaičiui degindavę auką: augalų ūglių, šaknų, porą avinų.
 
{{Panorama|Nemuno panorama.jpg|600px|Kauno senamiesčio panorama}}
283

pakeitimai