Senovės Egiptas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv |
|||
Eilutė 1:
{{Senovės Egiptas}}
'''Senovės Egiptas''' – valstybė, egzistavusi dabartinio [[Egiptas|Egipto]] teritorijoje ([[Nilas|Nilo]] upės slėnyje) iki [[islamas|islamo]] įsigalėjimo [[VII a.|VII]]-[[VIII a.]] Ji siejama su savita senovės [[civilizacija]], klestėjusia šioje teritorijoje nuo [[III tūkst. pr. m. e.]]
== Geografija ir pavadinimai ==
[[Vaizdas:Ancient Egypt map-en.svg|thumb|200px]]
[[Nilas|Nilo]] slėnis sudaro natūralų geografinį regioną, iš rytų bei vakarų supamą dykumų, šiaurėje atsiremiantį į [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]], o pietuose siekiantį pirmąjį Nilo slenkstį. Čia nuo pat senovės buvo ypač didelė gyventojų koncentracija, nulemta labai derlingos žemės, kurią užtikrino periodiškai, t. y. kasmet atsinaujinantys [[Nilas|Nilo]] potvyniai, patręšiantys slėnį derlingu dumblu. Poreikis turėti vieningą valdžią, galinčią užsiimti Nilo vandens reguliavimu tas ir paskirstymu lėmė tai, kad jau [[3000 m. pr. m. e.]] Egipte susikūrė vieninga valstybė. Dėl specifinės geografinės padėties faraonų Egiptas ilgą laiką išliko nepriklausoma valstybe ir savarankiška civilizacija.▼
{{main|Aukštutinis Egiptas|Žemutinis Egiptas}}
{{Senovės Egipto terminas-kairė
|Pirmas = <hiero>N16-km-m-t:O49</hiero> |Pirmas-transkripcija = tA-kmt |Pirmas-tarimas = Ta-Kemet |Pirmas-paaiškinimas = „juodoji žemė“
|Antras = <hiero>N16-mr:r-i-M5-N25</hiero> |Antras-transkripcija = tA-mrj |Antras-tarimas = Ta-Meri |Antras-paaiškinimas = „dirbama žemė“
|Trečias = <hiero>R8A-N16</hiero> |Trečias-transkripcija = tA-nṯr.w |Trečias-tarimas = Ta-Nečeru |Trečias-paaiškinimas = „dievų žemė“
|Ketvirtas = <hiero>N16:N16</hiero> |Ketvirtas-transkripcija = tAwy |Ketvirtas-tarimas = Tavi |Ketvirtas-paaiškinimas = „abi žemės“
}}
▲[[Nilas|Nilo]] slėnis sudaro natūralų geografinį regioną, iš rytų bei vakarų supamą dykumų, šiaurėje atsiremiantį į [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]], o pietuose siekiantį pirmąjį Nilo slenkstį. Čia nuo pat senovės buvo ypač didelė gyventojų koncentracija, nulemta labai derlingos žemės, kurią užtikrino periodiškai, t. y. kasmet atsinaujinantys [[Nilas|Nilo]] potvyniai, patręšiantys slėnį derlingu dumblu. Poreikis turėti vieningą valdžią, galinčią užsiimti Nilo vandens reguliavimu
Egiptas geografiškai buvo sudarytas iš dviejų gana skirtingų dalių. Šiaurinė, arba [[Žemutinis Egiptas]] pasižymėjo labai drėgnu klimatu, buvo pelkėta vietovė, vagojama daugybės smulkių upių ir kanalų. Pietinė dalis, arba [[Aukštutinis Egiptas]] sudarė siaurą ir ilgą juostą išsidėsčiusią šiaurės-pietų ašimi, ir koncentravosi ties pagrindine Nilo vaga. Aukštutinio Egipto šiaurinėje atkarpoje (kuri dar vadinama [[Vidurinis Egiptas|Viduriniu Egiptu]]) paraleliai Nilui ėjo [[Bahr Jusufas|Bahr Jusufo]] kanalas, jungiantis jį su [[Fajumo oazė|Fajumo oaze]].
eilutė 14 ⟶ 23:
== Istorija ==
{{Plačiau|Senovės Egipto istorija}}
Tradiciškai pagal Manetono periodizaciją Senovės Egipto istorija skirstoma į periodus ([[Priešdinastinis Egiptas|priešdinastinis]], [[senoji karalystė]], [[vidurinioji karalystė]], [[naujoji
Pradžią Egipto civilizacijai davė Nilo upė. XX a. pabaigoje archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakariniame Egipto krašte, netoli sienos su Sudanu žmonės gyveno 8000 pr. m. e. Archeologijos mokslo duomenimis, dabartiniame Egipte žmonės Sacharos dykumos oazėse gyveno dar prieš 12 000 metų. Prieš 10 000 metų jie sukūrė aukšto lygio civilizaciją. Į Nilo slėnį pirmieji žmonės pradėjo keltis VI tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultūra susiklostė prieš 7000 metų.
| |||