Tora: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Jeruzalietis pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (EmausBot keitimas)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:MoroccoFes synagogue2.jpg|thumb|right|200px|Tora]]
'''Tora''' ({{he|תורה|Torah}}, [[Mozė]]s Penkiaknygė) – pagrindinis [[Judaizmas|judėjų]] religinis/teisinis traktatas, kurio autoriumi krikščionys ir žydai tradiciškai laiko Mozę. Tora susideda iš penkių knygų. Krikščioniškoje tradicijoje joms prigijusius pavadinimus sukūrė [[senasis testamentas|Senojo Testamento]] klasikinio vertimo į graikų kalbą, žinomo kaip [[Septuaginta]], autoriai. Hebrajiškai Toros knygos vadinamos pirmaisiais jų prasminiais žodžiais:
'''Tora''' ({{he|תורה|Torah}}, [[Mozė]]s Penkiaknygė, arba pagal zydus artodoksus: rasityne tora). sis pavadinimas suteiktas pirmuju penkiu knygu biblijoje, taip pat pavadintas " hamisa humsi tora". Kadangi pagal žydų nuomone, visos religijos principai yra ant įsakymų nurodytų penkių knygų Toros, dažnai naudoja terminą "Tora "taip pat naudojamas apibūdinti visą žydų šventą literatūrą arba daugiau abstrakčiai, bet koks turinys ar intelektinės vertė, atsirandanti Toros įsakymų.
# [[Pradžios knyga|Pradžios]] (hebr. בראשית ''berešit'' - „pradžioje“: ''pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę''),
# [[Išėjimo knyga|Išėjimo]] (hebr. שמות ''šmot'' - „vardai“: ''štai vardai Izraelio sūnų'' ir t. t.),
# [[Kunigų knyga|Kunigų]] (hebr. ויקרא ''vaikra'' - „ir jis pašaukė“: ''VIEŠPATS pasišaukė Mozę'' ir t. t.),
# [[Skaičių knyga|Skaičių]] (hebr. במדבר ''bemidbar'' - „dykumoje“: ''antrųjų metų po išėjimo iš Egipto žemės antro mėnesio pirmą dieną VIEŠPATS kalbėjo Mozei Susitikimo Palapinėje, Sinajaus dykumoje'' ir t. t. Ši ilga frazė - tik lietuviško vertimo ypatumas.)
# [[Pakartotas Įstatymas|Pakartoto Įstatymo]] (hebr. דברים ''dvarim'' - „žodžiai“: ''štai žodžiai, kuriais Mozė kreipėsi į Izraelį'' ir t.t).
 
Žodis „Torah“ dažnai verčiamas kaip „Įstatymas“, nors tikslesnis vertimas – „Mokymas“. Pagal [[judaizmas|judaizmo]] tradiciją Toros yra dvi – rašytinė ir sakytinė. Pastaroji buvusi perduodama iš lūpų į lūpas, kol apie 200 m. rabinas Judah haNasi ėmėsi ją užrašinėti. Ši iniciatyva apie VI a. išsikristalizavo [[talmudas|Talmudo]] pavidalu.
Tora vadinama krikščioniškasis pasaulis pavadinimai dažnai kilęs iš graikų kalbos terminas Πεντάτευχος (Pentateukhos), kuris reiškia "penkias knygas." Islamas, Koranas ir Tora yra minima Hadith dažnai vadinamas "Taorat" (توراة) ir gavo aukštą įvertinimą.Tora yra pripažįstamas beveik visi sektos išsiskyrė daugiausia iš judaizmo ir krikščionybės, kaip dieviškojo apreiškimo aukščiausias.
 
== Taip pat skaitykite ==
'''<u>penkiaknygos  (hebr. Torah תורה)</u>'''
'''<u>1 Pradžios knyga</u>''' – pirmoji Penkiaknygės ir Senojo Testamento knyga.
 
Pradžios knyga prasideda pasaulio sukūrimo istorija ir aprašo artimų ir tolimų žydams tautų kilmę. Baigiasi dviem trumpais pasakojimais apie Jokūbo ir Juozapo mirtį. Taip baigiama patriarchų, o taip pat ir Izraelio protėvių šeimos istorija, leidžiant pajusti, jog išganymo dramoje išryškėja nauja paradigma – nuo dabar Izraelis bus jau nebe šeima, bet Dievo pašaukta tauta.
 
Knygoje svarbus epizodas, kai Juozapas prieš mirtį savo broliams skelbia sugrįžimą į Abraomui, Izaokui ir Jokūbui pažadėtąją žemę (žr. Pr 50, 24).
 
Viena vertus, šis pažadas nukelia skaitytojus į istorinę praeitį, paženklintą žemės pažadu Izraelio protėviams. Kita vertus, jis atveria Biblijos pasakojimą ateičiai, kuri be žemės pažado Izraelio sūnums nebūtų buvusi tikra ateitis.
 
Struktūriškai knygos pabaigoje esantys pasakojimai susiejami su Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygose esančia istorija.
 
'''<u>2 Išėjimo knyga</u>''' – antroji Penkiaknygės ir Senojo Testamento knyga.
 
Graikiškai ir lotyniškai ji vadinama Exodus (''Išėjimas''). Joje pasakojama, kaip Dievas per Mozę išlaisvina savo tautą iš Egipto vergijos.
 
Šioje Biblijos knygoje kalbama apie Mozės išgelbėjimą bei pašaukimą vadovauti zydu tautai . Taip pat pasakojama apie 10 nelaimių, kurias Dievas siuntė Egiptui už tai, kad faraonas nesutiko išleisti izraelitų. Išėjimo knygoje taip pat rašoma apie pirmąmsją Paschą, kuri buvo švenčiama prieš izraelitams išeinant iš Egipto, perėjimą per Raudonąją (Meldų) jūrą, Dešimties įsakymų davimą, aukso veršį bei padangtę.
 
Išėjimo knygoje aprašyti įvykiai Egipte (Nilo deltoje) ir Sinajaus pusiasalyje.
 
Knygoje aprašytas maždaug 100 metų laikotarpis (apytiksliai 1325–1225 m. pr. m. e.)
 
'''<u>3 Kunigų knyga</u>''' – trečioji Penkiaknygės ir Senojo Testamento knyga.
 
Šioje knygoje surašyti priesakai, kuriuos ant Sinajaus kalno Dievas per Mozę paskelbė savo tautai. Graikiškas ir lotyniškas jos pavadinimas ''Leviticus'' kilęs iš Levio giminės, kuri drauge su kunigais vadovavo tautos religiniam gyvenimui, vardo.
 
Knygoje aprašyti aukojimo priesakai, mitybos taisyklės, įvairių papročių laikymasis bei didžiosios kasmetinės šventės (Permaldavimo diena, Pascha, Derliaus, Palapinių iškilmės). Paminėtas Aarono įšventinimas Vyriausiuoju kunigu.
 
Pagrindiniai knygos veikėjai – Aaronas, kunigai ir levitai.
 
Kunigų knygoje aprašomi įvykiai vyksta Sinajaus pusiasalyje, izraelitai keliauja iš Egipto į Kanaano kraštą. 
 
'''<u>4 Skaičių knyga </u>'''– ketvirtoji Penkiaknygės ir Senojo Testamento knyga.
 
Šioje Biblijos knygoje pasakojama apie beveik keturiasdešimt metų trukusias izraelitų klajones Sinajaus pusiasalyje po to, kai jie pabėgo iš Egipto. Knygos pavadinimas kilęs nuo dviejų joje paminėtų Izraelio tautos surašymų.
 
Skaičių knygoje rašoma apie Mozės bei Aarono sesers Mirjamos nubaudimą, dvylika pasiuntinių, pasiųstų į Kanaaną, tautos nepaklusnumą Dievui, 40 metų trukusias izraelitų klajones dykumoje. Taip pat kalbama apie pasipriešinimą Mozės ir Aarono vadovavimui, ugninių žalčių nelaimę, pranašą Bileamą ir jo asilę, Jozuės paskyrimą vadovu.
 
Veiksmo vieta – Sinajaus kalnas ir Sinajaus pusiasalis.
 
Pagrindiniai knygos veikėjai – Mozė ir Aaronas, Kalebas ir Jozuė, Bileamas ir Balakas.
 
'''<u>5 Pakartoto Įstatymo knyga</u>''' – penktoji Penkiaknygės ir Senojo Testamento knyga.
 
Šioje knygoje surašyti Mozės žodžiai izraelitams po ilgų klajonių metų, prieš pat įžengiant į Pažadėtąją žemę. Graikiškai ir lotyniškai ši knyga vadinama''Deuteronomium'' (''Antrinis įstatymas''). Taip pat joje yra papildomų nurodymų, kaip turi gyventi Dievo tauta.
 
Pakartoto Įstatymo knygoje rašoma, kaip Mozė prisimena įvykius po to, kai jie paliko Sinajaus kalną, primena izraelitams įstatymus ir kviečia jiems paklusti. Šioje knygoje aprašyti nurodymai apie naująją žemę, paklusnumo Dievui svarba. Taip pat rašoma apie sandora tarp Dievo ir jo tautos atnaujinimą, vadovavimo perdavimąJozuei, Mozės mirtį.
 
Veiksmo vieta – lyguma rytiniame Jordano krante.
 
Pakartoto Įstatymo knygoje aprašyti įvykiai vyko prieš pat įžengiant į Pažadėtąją žemę (apie 1230 m. pr. m. e.).
 
Pagrindiniai veikėjai – Mozė ir Jozuė.
 
'''<u>žydų tradicijoje</u>'''
 
Žydų tradicijoje Tora laikoma šventa medžiaga, kuri perduota nuo dievo ranku. Norėdami pataisyti zmogaus asmenibe ir kad jis patektu i kita pasauli. Tora apima 613 isakymu (mitzvot),pav: negalima meluoti, negalima apkalbeti zmogu negraziais zodziais ir t.t.
 
'''<u>toros istatymai</u>'''
toros knygoi yra aprasyta istatymo teisykles arba vadinamas  "įsakymai"  kuriuos zydu tauta gavo is dievo. . Biblijos (senasis tastamentas)  teisė yra iš 613 įsakymų.
 
toros istatymai yra "isakymai" kurie nurodo ka zmogui galim daryt ir ko negalima daryt. Kai kurie socialiniai įstatymai pobūdžio ir yra vadinami "įsakymų tarp žmogaus ir žmogaus", o kai kurie yra susiję su religinio kulto ir dogmų tikėjimo, ir yra vadinamas "įsakymų tarp žmogaus ir Dievo." Pagal dauguma interpretacijų, Dešimt Dievo įsakymų yra laikomi pamatinius dėsnius Toros.
* [[Judaizmas]]
* [[Kabala]]