Prokariotinė ląstelė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 193.219.189.2 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (88.222.190.151 keitimas) |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Average prokaryote cell- en.svg|thumb|300px|Tipiška prokariotinė ląstelė]]
sdKai kurios prokariotinės ląstelės turi išaugas - [[žiuželis|žiuželius]], judėjimo skystyje organeles. Be žiuželių būna [[fimbrija|fimbrijos]] ([[blakstienėlė]]s) - trumpos ataugos, padedančios prilipti prie ląstelių ar kitų daiktų.▼
'''Prokariotinė ląstelė''' ('''prokariotų ląstelė''') – ([[graikų kalba|graik.]] ''pro'' – prieš, ''karyon'' – [[ląstelės branduolys|branduolys]]) – tai [[ląstelė]]s, neturinčios tikro branduolio, kurio vietoje yra [[nukleoidas]]. Nukleoidas neturi apvalkalėlio ir sudarytas iš vienos [[DNR]] [[molekulė]]s. Ląstelių dydis apie 5 mikrometrai. Manoma, kad [[Žemė]]je viso yra apie 5*10<sup>30</sup> prokariotinių ląstelių.
Prokariotinės nuo [[eukariotai|eukariotinių]] ląstelių skiriasi tuo, kad prokariotinės neturi branduolio, o taip pat jos beveik neturi [[organelė|organelių]]. Prokariotai skirstomi į 2 [[domenas|domenus]]: [[archėja]]s (''Archaea''), [[bakterija]]s (''Eubacteria'').
Prokariotinėse ląstelėse, kuriose vyksta [[fotosintezė]] (pvz., [[melsvabakterės]], žaliųjų ir purpurinių [[bakterija|bakterijos]]), yra įvairios struktūros didelių [[membrana|membranos]] įlinkių – [[mezosoma|mezosomų]].
Kai kurias prokariotines ląsteles dengia kapsulė, sudaryta iš [[polisacharidas|polisacharidų]] ir [[polipeptidas|polipeptidų]] [[gleivės|gleivių]], kuriose daug [[vanduo|vandens]]. Kapsulė tarnauja apsaugai ir [[kolonija (biologija)|kolonijų]] sudarymui. Visos [[bakterijos]] turi elastingą sienelę, sudarytą iš [[angliavandenis|angliavandenio]] peptidoglikano mureino. Sienelė saugo nuo mechaninių pažeidimų. Po sienele yra plazminė membrana, sudaryta iš dviejų [[lipidas|lipidų]] sluoksnių. Sluoksniuose yra integruoti [[baltymai]]. Ji veikia, kaip pusiau pralaidi plėvelė, reguliuoja jonų ir molekulių patekimą ir pašalinimą iš ląstelės. Plazminė membrana vietomis įlinksta į ląstelės vidų ir sudaro [[mezosoma|mezosomą]]. Ji svarbi ląstelės dalijimuisi ir ląstelės kvėpavimui. Kai kuriose bakterijose iš plazminės membranos įlinkių susiformuoja fotosintetinančios ir chemosintetinančios membranos. Tačiau jau XX a. 8 dešimtmetyje įrodyta, kad mezosomos susidarė dėl elektroninėje mikroskopijoje naudotų fiksavimo technikų ir gyvose ląstelėse neegzistuoja, joms priskirtas funkcijas atlieka erdvė tarp ląstelės plazminės membranos ir sienelės.
▲
Ta vieta, kur yra žiedinė [[DNR]], vadinama nukleoidu. [[Plazmidė]]s yra mažos DNR, kurios sugeba savarankiškai funkcionuoti. Taip pat yra [[ribosoma|ribosomų]], kurios dalyvauja baltymų [[sintezė]]je.
eilutė 7 ⟶ 16:
Pagal formą prokariotinės ląstelės skirstomos į 4 rūšis:
* [[Rutulinė bakterija|Kokus]] (rutulio formos)
* [[Bacila]]s
* [[Spirocheta]]s
* [[Vibrionas|Vibrionus]]
== Aplinka ==
Prokariotai paplitę beveik visur Žemėje, kur yra skysto vandens. Kai kurie jų gali išgyventi itin atšiauriomis sąlygomis, pavyzdžiui, gyventi didžiuliame karštyje ([[wikt:termofilas|termofilai]]) ar druskingoje aplinkoje ([[wikt:halofilas|halofilai]]). Tokie organizmai vadinami [[ekstremofilai]]s. Daugelis archėjų yra [[planktonas]] vandenyne. [[Simbiozė|Simbiotiniai]] prokariotai gyvena kitų organizmų viduje, įskaitant žmogaus.
== Nuorodos ==
| |||