|
}}
'''Gurija''' (gruz. {{ka|გურია}}) yra vienas iš vakarinių [[Gruzija|Gruzijos]] regionų, kurios vakarinė riba yra [[Juodoji jūra]]. Regiono kodas pagal ISO 3166 - – GE-GU.
== Geografija ==
Gurija šiaurės vakaruose ribojasi su [[Samegrelas|Samegrelu]], šiaurėje - – su [[Imeretija]], [[Samcchė-Džavachetija|Samcche-Džavachetija]] rytuose, [[Adžarija]] - – pietuose. Vakaruose - – [[Juodoji jūra]].
<br />Guriją sudaro trys rajonai:
* Ozurgečio raj. (136,0 tūkst. gyv.)
Regione:
* 2 miestai - – Ozurgetis ir Lančchutis
* 4 miesto tipo gyvenvietės - – Urekis, Kvemo Nasakilaris, Laituris, Čochatauris.
* 187 kaimai.
}}
{{main|Gurijos kunigaikštystė}}
[[Vaizdas:Caucasus, Gourian Prince (A).jpg|thumb|left|150px|Kunigaikštis iš Gurijos (~[[1904]] m.)]]
Gurijos vardas pirmą kartą paminėtas 800 m. vienoje iš Gruzijos kronikų.
[[1352]] m. Gurija tapo žinoma kaip Vardanidzių-Dadianių giminės valda.
<br />Po [[1463]] m. Gurija tapo suverenia [[kunigaikštis|kunigaikštyste]], nepriklausoma nuo Gruzijos karalystės. Ją valdė Vardanidzių-Dadianių giminės šaka, nuo tada žinomi kaip ''Gurieli''. Šios kunigaikštystės teritoriją sudarė šiuolaikinė Gurija ir didelės dabartinės Adžarijos dalis su [[Batumis|Batumiu]]. Konfliktų su [[Otomanų imperija]] metu Gurijos kunigaikštystės teritorija mažėjo, ji ne sykį buvo nusiaubta.
[[1810]] m. [[birželio 19]] d. Gurielis Mamia V ir [[Rusijos imperija]] pasirašė sutartį, pagal kurią Gurija tapo Rusijos [[protektoratas|protektoratu]]. [[1829]] m., regentystės paskutiniam princui Gurieliui Davidui metu, Rusija [[aneksija|aneksavo]] Guriją.
[[1819]] ir [[1841]] m. buvo sukilimai prieš Rusijos valdymą.
<br />[[1840]] m. Gurija buvo pavadinta apskritimi (ujezdu) ir pavadinta ''Ozurgetija'', pagal vieną pagrindinių miestų Ozurgetį. [[1846]] m. Gurija buvo priskirta Kutaisio gubernijai.
<br />[[1904]] m. Gurijoje buvo beveik 100 000 gyventojų, kurie užsiiminėjo vynininkyste, augino [[kukurūzas|kukurūzus]]. Gurijoje buvo kelios arbatmedžų [[plantazija|plantacijos]]. Gurija buvau labiausiai gruziniška Gruzijos dalis, beveik visi gyventojai buvo valstiečiai ir smulkūs [[bajorai (luomas)|bajorai]]. Raštingumo lygis buvo aukštas.
<br />[[1902]] m. prasidėjo valstiečių bruzdėjimai, kurie [[1905]] m. Rusijos revoliucijos metu virto atviru sukilimu prieš carinę vyriausybę. Šis sukilimas buvo vienas labiausiai organizuotų sukilimų [[1905]] m. revoliucijos metu. Valstiečiai sukūrė savivaldą, vadinamąją ''Gurijos Respubliką'', kuri gyvavo iki [[1906]] m., kai ją nuvertė ir Guriją nusiaubė baudžiamoji kazokų ekspedicija.
Gurija buvo didžiausia Gruzijos socialdemokratų (menševikai|menševikų) partijos, kuri valdė Gruzijos demokratinę respubliką [[1918]]-–[[1921]] m., rėmėja. [[Raudonoji Armija|Raudonajai Armijai]] nuvertus Gruzijos vyriausybę Gurijoje vyko partizaninis pasipriešinimas.
<br />Tarybų valdžios metais Gurija buvo padalinta į tris rajonus. [[1905]] m. naujoji Gruzijos vyriausybė vėl atkūrė Gurijos regioną.
== Nuorodos ==
| 