Hector Berlioz: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Luisas Hektoras Berliozas''' (''Louis Hector Berlioz'', [[1803]]  m. [[gruodžio 11]] d.  – [[1869]]  m. [[kovo 8]] d.)  – [[Prancūzija|prancūzų]] kompozitorius [[Romantizmas|romantikas]]. Žymiausias kūrinys  – „[[Fantastinė simfonija]]“.

Su prancūzų romantizmu Berliozas susipažino anksti. Tarp jo bičiulių buvo rašytojai [[Alexandre Dumas (tėvas)|Aleksandras Diuma]], [[Viktoras Hugo]], [[Onorė de Balzakas]]. Paties Berliozo būta labai jautraus ir romantiško, jis buvo linkęs į meilės nuotykius. Nelaiminga meilė airei aktorei Henriettai Constance’ai Smithson įkvėpė jį parašyti „Fantastinę simfoniją“. Simfonijos premjeros metais, [[1830]], Berliozas gavo ''Prix de Rome''  – stipendija gabiems menininkams. Jam būnant [[Roma|Romoje]], iširo jo sužadėtuvės su Marie Moke. Berliozas ketino parjoti į Paryžių, nužudyti Marie, jos motiną ir naująjį sužadėtinį, ir nusižudyti pats. Nukeliavęs iki [[Nica|Nicos]], šios minties atsisakė. Po dvejų metų studijų Romoje Berliozas galiausiai vedė Smithson  – ši pagaliau išklausė „Fantastinę simfoniją“. Deja, po kelerių metų jų santykiai iširo.

Hektoras Berliozas palaidotas Monmartro kapinėse su savo dviem žmonomis  – Harriet Smithson ir Marie Recio.

Daug geriausių Berliozo kūrinių buvo įkvėpti literatūros. „Fantastinę simfoniją“ įkvėpė Thomas de Quincey’o autobiografinis romanas „Anglų opiumo vartotojo išpažintis“, „Fausto pasmerkimą“  – Gėtės „Faustas“, „Haroldą Italijoje“  – Bairono „Čaild Haroldas“ ir kt. Berliozui didelę įtaką darė ir [[Liudvikas van Bethovenas|Bethoveno]], [[Kristofas Vilibaldas Gliukas|Gliuko]], [[Karlas Marija fon Vėberis|Vėberio]] muzika.

Taip pat Berliozas daugelį metų gyveno iš muzikos kritikos: „Vakarai su orkestru“  – satyra apie XIX a. Prancūzijos provincijos muzikinį gyvenimą; „Berliozo memuarai“  – Romantizmo epochos paveikslas. Taip pat žinomas jo pedagoginis veikalas „Traktatas apie šiuolaikinę instrumentuotę ir orkestruotę“. Apskritai Berliozas padarė didelę įtaką vėlesniems [[programinė muzika|programinę muziką]] kūrusiems kompozitoriams: orkestrinėje muzikoje atsirado nauja harmonija, išraiška, formos.