Jonušas Aleksandras Sanguška: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 28:
Plevėsa ir girtuoklis didelę laiko dalį gyveno [[Dubnas|Dubno]] pilyje.
 
[[1753]] metų gruodį Rusios vaivados Augusto Čartoriskio įtikinimu kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška pasirašė Kolbuševo sandorį dėl Ostrogiškių ordinacijos likvidacijos ir padalijimo. Ostrogiškių ordinacijos padalijimas privedė prie magnatiškos partijos „Familija“ sustiprėjimo. Tarp karaliaus dvaro ir magnatiškos Čartoriskių partijos prasidėjo ginkluotas konfliktas. Karūnos didysis etmonas [[JonasJanas Klemensas Branickis]] užėmė ir išlaikė stambiausią ordinacijos pilį – Dubno. Patį Jonušą Aleksandrą Sangušką norėjo pripažinti teisme neteisėtu. Pats ordinatas Jonušas Aleksandras Sanguška formaliai išsaugojo iki gyvenimo galo teisę valdyti visas majorato žemes, bet faktiškai jo kontrolei liko tik Zaslavščina (kunigaikščių Zaslavskių valdos), kuri neįėjo į majorato sudėtį, ir Tarnovo grafystė su miestais Iziaslavliu, Slavutičiu, Tarnuvu ir Liubartuvu.
 
Ostrogiškių ordinacija buvo padalinta tarp Lenkijos kilmingų giminių: [[Potockiai|Potockių]], [[Liubomirskiai|Liubomirskių]], [[Jablonovskiai|Jablonovskių]], [[Malachovskiai|Malachovskių]], Časkių, [[Sapiegos|Sapiegų]], Šidlovskių ir [[Čartoriskiai|Čartoriskių]].