Jonušas Aleksandras Sanguška: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
[[Vaizdas:POL COA Sanguszko.svg|thumb|Herbas „Pogon“]]
 
'''Jonušas Aleksandras Sanguška''' ({{pl|Janusz Aleksander Sanguszko}},; [[1712]] m. [[gegužės 5]] d., [[Liubartovas]] – [[1775]] m. [[rugsėjo 14]] d., [[Dubnas]]) – [[ATR]] stambus valstybinis ir karinis veikėjas, [[Lietuvos didysis ginklininkas]] (1735—1750[[1735]]–[[1750]] m.), [[Lietuvos dvaro maršalka]] ([[1750]]—1750–[[1760]] m.), septintas ir paskutinis Ostrogiškių ordinatas ([[1750]]—1750–[[1753]] m.). Baltojo erelio ordino ir Šv. Huberto ordino kavalierisukavalierius.
 
Kilo iš kunigaikščių [[Sanguškos|Sanguškų]] giminės. Vienintelis sūnus Lietuvos dvaro maršalkos, kunigaikščio [[Povilas Karolis Sanguška|Povilo Karolio Sanguškos]] (1680—17501680–1750), 6-to Ostrogiškių ordinato, sūnus nuo antros santuokos su Mariana Liubomirskaite (1693—17291693–1729).
 
== Biografija ==
Ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu į seimus. [[1735]] metais Jonušas Aleksandras Sanguška buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju ginklininku. [[1750]] metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę.
 
[[1750]] metais po tėvo mirties, L;ietuvosLietuvos didžiojo maršalkos Povilo Karolio Sanguškos, mirties Jonušas paveldėjo plačią Ostrogiškių ordinaciją (24 miestai ir 600 kaimų).
 
Plevėsa ir girtuoklis didelę laiko dalį gyveno [[Dubnas|Dubno]] pilyje.
 
[[1753]] metų gruodį Rusios vaivados Augusto Čartoriskio įitikinimuįtikinimu kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška pasirašė Kolbuševo sandorį dėl Ostrogiškių ordinacijos likvidacijos ir padalijimo. Ostrogiškių ordinacijos padalijimas privedė prie magnatiškos partijos «Familija»„Familija“ sustiprėjimo. Tarp karaliaus dvaro ir magnatiškos Čartoriskių partijos prasidėjo ginkluotas konfliktas. Karūnos didysis etmonas [[Jonas Klemensas Branickis]] užėmė ir išlaikė stambiausąstambiausią ordinacijos pilį – Dubno. Patį Jonušą Aleksandrą Sangušką norėjo pripažinti teisme neteisėtu. Pats ordinatas Jonušas Aleksandras Sanguška formaliai išsaugojo iki gyvenimo galo teisę valdyti visas majorato žemes, bet faktiškai jo kontrolei liko tik Zaslavščina (kunigaikščių Zaslavskių valdos), kuri neįėjo į majorato sudėtį, ir Tarnovo grafystė su miestais Iziaslavliu, Slavutičiu, Tarnuvu ir Liubartuvu.
 
Ostrogiškių ordinacija buvo padalinta tarp Lenkijos kilmingų giminių: [[Potockiai|Potockių]], [[Liubomirskiai|Liubomirskių]], [[Jablonovskiai|Jablonovskių]], [[Malachovskiai|Malachovskių]], Časkių, [[Sapiegos|Sapiegų]], Šidlovskių ir [[Čartoriskiai|Čartoriskių]].
 
[[1775]] metų [[rugsėjo 14]] d. 63-metis kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška mirė Dubno pilyje. Buvo palaidotas giminėgiminės koplyčioje Iziaslavlyje.
 
== Šeima ==
Kunigaikštis Jonušas Aleksandras Sanguška [[1731]] m. rugpjūtį vedė Konstanciją Denhofaitę (1716—17911716–1791), vienintelę dukterį Lietuvos lauko etmono [[Stanislovas Ernestas Denhofas|Stanislovo Ernesto Denhofo]] ir Joanos Denhof dukterį, nuo santuokos vaikų neturėjo.
 
== Literatūra ==
Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
 
{{Lietuvos dvaro maršalkos}}
{{Ostrogiškių ordinacija}}
 
{{DEFAULTSORT:Sanguška, Jonušas Aleksandras}}
[[Kategorija:Sanguškos]]
[[Kategorija:Lietuvos didieji ginklininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos dvaro maršalkos]]
[[ru:Сангушко, Януш Александр]]