Skališkių ola: Skirtumas tarp puslapio versijų

Skališkių uola dar vadinama Šventąja ola, uola ar atodanga, arba tiesiog skála. Arba pažymima pagal artimiausio kaimelio kitą pavadinimą – Liucionių ola. O dėl iš jos lašančio požeminio vandens ji žinoma ir kaip šaltinis – Verkianti ola. O pats Skališkių vietovės vardas, matyt, kilęs nuo žodžio uola (lenk. skała). Dar vadinama "verkiančia ola".<ref>Semaškaitė, I., „Dvarai. Spindesys ir skurdas“. Vilnius, "Algimantas", Tėviškės trauka, 2008.</ref>

Skališkių uola - tai į konglomeratą susicementavusio žvyro luitas. Žvyro sluoksniuotumas ryškiai matomas. Jis čia sudaro didelius klodus, kaip ir priešingoje upės pusėje [[Skersabalių žvyro karjeras|Skersabalių žvyro karjero]] telkinyje, o susiklostė čia tirpstant ledynams. Vėliau iš didelių ledyno tirpsmo vandenų likus tik nedideliam srautui - Neries upei - susiaurėjus ir besigilinant savo vagą, žvyro sluoksniai buvo atidengti ir čia prasidėjo gausus šaltiniavimas. Upės šlaituose išsiliejantis gruntinis vanduo patiria slėgio ir temperatūros kitimą, dėl ko jame esantys ištirpę karbonatai nusėdaiškrenta į nuosėdas. Jie sluoksnyje, tokiuplona būdujuostele sucementuodamiapgaubdami šįsmėlio luitąsmilteles ir žvyro apvalainukus, kaupiasi, kol užpildo visas tuštumas ir poras. Taip buvusios palaidos ir birios nuogulos tapo patvariomis ir kietomis uolienomis. Ola po juo susidarė vėliau, kai šlaito griova gilėjo. Vasarą vanduo nuo konglomerato laša nuolat. Besisunkiantis vanduo žemiau uolos išplovė žemes ir taip susidarė net iki 3 m aukščio bei iki 6 m horizontalaus į šlaitą gylio ola. Jos plotis ~ 15 m, aukštis ~ 2 m, gylis ~ 5 m. Žiemą oloje susidaro ledo stalaktitai ir stalagmitai, išryškindami tas vietas, pro kurias vanduo prasisunkia labiausiai.

Uolą aprašėesant grafasžinojo E.jau TiškevičiusKazimieras savoSarbievijus ekspedicijos(1595–1640), Nerimikuris, ataskaitojeprofesoriaudamas Vilniaus akademijoje, pateikėkeliavo keliaspo legendasNemenčinės susijusiasapylinkes. suTai šaltiniobuvusi gydomosiomispiligrimystės savybėmisvieta, paminėjo,pro kadkurią šieidavo vietakelias link Vilniaus lankomaAušros piligrimųvartų. DarVietiniai irmini, dabarkad vietiniųXIX gyventojųa. olavirš naudojamauolos kaipstovėjusi koplytėlė.koplyčia Antar josdidelį stovėjęskryžių. kryžius,Uolą oaprašė seniaugrafas galE. irTiškevičius medinėsavo koplytėlėekspedicijos Nerimi ataskaitoje.<ref>Saarmann, S. 2009. Ką pasakoja Skališkių ola? Mokslas ir gyvenimas. Nr. 1 (603). p. 38-40.[http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2009/mg2009-01.pdf]</ref>