Kanaletas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 8 metus
Maždaug [[1720]]-ųjų pabaigoje Kanaleto darbų platinimu rūpinosi agentai [[Airija|airis]] Owen McSwiney ir [[Anglija|anglas]] Joseph Smith. Ypač pastarasis – ne tik platino, bet ir pats kolekcionavo Kanaleto darbus (apie [[1762]] m. Joseph Smith kolekciją įsigijo [[Anglija|Anglijos]] karalius [[Jurgis III]]). Norėdamas patenkinti rinką, Kanaletas tarp savo darbų įtraukė [[Kapričas (dailė)|kapričus]] – istorinių objektų vaizdavimą viename paveiksle, nors realybėje šie objektai yra visiškai skirtingose vietovėse. Po [[1730]] m. Kanaleto rinka išsiplėtė, ir dailininkas jau buvo sukūręs nuosavą mokyklą, kurioje, manoma, tuo metu mokėsi jo sūnėnas [[Bernardo Bellotto]]. Paties Kanaleto stilius pasidarė nuosaikesnis, akademiškesnis, paveikslai prarado dvasios ir žaismingumo. Apie [[1735]] m. buvo paruošta [[Graviūra|graviūrų]] serija pagal Kanaleto paveikslus ir tuo metu sukurtas vienintelis žinomas Kanaleto graviūros portretas.
 
[[1741]] m. kilo [[Austrijos įpėdinystės karas]] ir stipriai sumažėjo Kanaleto klientų ratas ir, greičiausiai agentų įkalbėtas, dailininkas [[1746]] m. atvyko į Angliją. Čia dailininkas atliko nemažai darbų vietos aristokratams, tarp kurių išsiskiria tuo metu statyto Vestminsterio tilto vaizdai. Tačiau dailininko laikas Anglijoje nelabai buvo sėkmingas – iš to meto kapričų panašu, kad jis labiau ilgėjosi Italijos. [[1755]] m. Kanaletas galutinai grįžo į Veneciją ir buvo išrinktas į Venecijos dailės akademiją. Panašu, kad kai kuriuose vėlyvuosiuose darbuose dailininkas dar atrado jaunystės laikų talento atgarsių kaip, pvz., „Vigilija su Šv. Petro bažnyčia“ ([[vigilija]] – naktinis peizažas). Kanaletas mirė [[1768]] m. [[balandžio 19]] d. Venecijoje, palaidotas San Lio bažnyčioje, tarp jo paskėjųpasekėjų – [[Francesco Guardi]], [[Bernardo Bellotto]]. Pastarasis savo mokytojo ir dėdės garbei dažnai prie savo vardo pasirašydavo kaip ''Canaletto''.
 
== Darbų galerija ==
9 336

pakeitimai