Pusratiniai kanalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
S papildytas vikifikuota
Eilutė 1:
[[Vaizdas: Labyrinthe osseux Humain.png |thumb|240px|right|Kaulinis ausies labirintas]]
'''Pusratiniai kanalai''' yra trijose tarpusavyje statmenose plokštumose. Pusratiniai kanalai šakojasi nuo pailgojo maišelio, jų pradžia yra praplatėjusi (praplatėjimas vadinamas ampule). Praplatėjimuose yra [[receptorius|receptoriai]], reaguojantys į galvos ar kūno pasukimo kampą ir greitį. Receptorius sudirgina slegiamas skystis, užpildantis pusratinius kanalus. Kadangi jie yra vienas kitam statmeni, skystis sudirgina kuriuos nors juose esančius receptorius. Taip suvokiamas sukamasis [[judesys]].
 
Pusratiniai kanalai yra trys: lateralinis, priekinis, užpakalinis.
'''Pusratiniai kanalai''' ({{la|Canales semicirulares}}) – kauliniam labirintui priklausiantys kanalai, esantys [[vidinė ausis|vidinėje ausyje]]. Jų viduje yra pusratiniai latakai, kurie priklauso prieangio labirintui.
 
==Kanalų sandara==
 
Pusratiniai kanalai yra trys: priekinis, užpakalinis ir šoninis. Jie išsidėstę užpakalyje ir virš [[prieangis|prieangio]]. Kanalai, kurių kiekvienas apibrėžia didesnę dalį apskritimo, yra nevienodo ilgio ir suspausti iš šonų. Jų skersmuo apie 0,8 mm, tačiau viename gale yra išsiplėtimas, vadinamas '''ampule''', kurios skersmuo – daugiau nei dvigubai didesnis už kanalo. Kanalai atsiveria į [[prieangis|prieangį]] penkiomis angomis, nes viena yra bendra dviem kanalams.
 
===Priekinis kanalas===
 
Priekinis pusratinis kanalas ({{la|Canalis semicirularis anterior}}) yra 15–20 mm ilgio. Beveik strėlinėje plokštumoje, statmenoje [[smilkinkaulis|smilkinkaulio]] piramidės išilginiai ašiai, jis apibrėžia apie 2/3 apskritimo. Jo priekinis galas baigiasi '''ampule''' ({{la|Ampulla ossea anterior}}) atsiveriančia prieangio viršuje. Priešingas galas ampulės nesudaro, o susijungia su užpakaliniu pusratiniu kanalu ir sudaro apie 4 mm ilgio '''bendrąją kaulinę kojytę''' ({{la|Crus osseum commune}}) pasibaigiančią prieangio viduryje.
 
===Užpakalinis kanalas===
 
Užpakalinis pusratinis kanalas ({{la|Canalis semicirularis posterior}}) taip pat yra vertikalus ir beveik frontalinėje plokštumoje, lygiagrečioje smilkinkaulio piramidės užpakaliniam paviršiui. Tai – ilgiausias iš visų trijų kanalų, 18–22 mm ilgio. Jo apatinis galas pasibaigia '''ampule''' ({{la|Ampulla ossea posterior}}) ir atsiveria prieangio apačioje, o viršutinis įsilieja į jau minėtą bendrąją kaulinę kojytę.
 
===Šoninis kanalas===
 
Šoninis pusratinis kanalas ({{la|Canalis semicirularis lateralis}}) trumpiausias iš visų ; jo ilgis – tik 12–15 mm. Jo lankas horizontalus, nukreiptas į šoną, todėl yra statmenas kitiems dviem kanalams. Jo '''ampulė''' ({{la|Ampulla ossea lateralis}}) atsiveria viršutiniame šoniniame prieangio kampe virš prieangio langelio ir greta priekinės kaulinės ampulės.
 
==Pusratiniai latakai==
 
''Plačiau apie pailgtąjį ir apvalųjį maišelius straipsnyje [[Prieangis]]''.
 
Pusratiniai latakai ({{la|Ductus semicirculares}}) skaičiumi, forma ir išsidėstymu labai panašūs į kaulinius pusratinius kanalus. Kiekvieno latako galas taip pat baigiasi ampule. Tačiau jų skersmuo sudaro vieną ketvirtąją kaulinių kanalų skersmens dalį. Pusratiniai latakai į '''pailgąjį maišelį''' ({{la|Utriculus}}) atsiveria penkiomis angomis, nes priekinis ir užpakalinis latakai susijungia į '''bendrąją plėvinę kojelę''' ({{la|Crus membranaceum commune}}).
 
Pailgojo maišelio šoninėje sienoje yra ovalus, horizontaliai pasuktas, 2 x 3 mm dydžio sustorėjimas - '''pailgojo maišelio balkšvoji dėmė''' ({{la|Macula utriculi}}). '''Apvaliojo maišelio''' ({{la|Sacculus}}) vidinėje sienoje yra atitinkamas sustorėjimas '''apvaliojo maišelio balkšvoji dėmė''' ({{la|Macula saccularis}}), tik pasukta vertikaliai. Šios dvi dėmės yra statmenos viena kitai. Be to, kiekvienoje plėvinėje ampulėje yra skersinis keteros pavidalo sustorėjimas - '''ampulės skiauterės''' ({{la|Crista ampularis}}). Balkšvosios dėmės ir ampulės skiauterės yra specializuotos [[prieangis|prieangio labirinto]] vietos, kuriose išsidėstę receptorinės [[ląstelė]]s, sukeliančios pusiausvyros jutimą, todėl inervuotos pusiausvyros[[nevas|nervo]] skaidulomis.
 
Paigąjį ir apvalųjį maišelius ir pusratinius latakus laiko gausūs skaiduliniai [[raištis|raiščiai]], per perilimfinį tarpą nusidriekę nuo jų iki kaulinių labirinto sienų.
 
Pailgojo ir apvaliojo maišelių ir pusratinių latakų, plonos, permatomos sienos išklotos viensluoksniu plokščiuoju epiteliu. Balkšvosiose dėmelėse ir ampulių skiauterėse jungiamojo audinio sluoksnis storėja, o epitelis keičiasi į specializuotą '''pusiausvyros jutimo epitelį.''' Jis ir balkšvosiose dėmėse, ir ampulių skiauterėse sudarytas iš '''atraminių ląstelių''' ir receptorinių '''plaukuotųjų ląstelių'''.
 
* Neuroepitelis, arba plaukuotosios ląstelės , yra įsiterpusios tarp atraminių ląstelių. Jų laisvuosiuose galuose yra 50 – 100 nejudrių mikroplaukelių - '''stereocilijų''' , kuriuos vainikuoja vienas ilgas, judrus, smailėjantis plaukelis - '''kinocilija'''.
 
* Atraminės ląstelės ne tik sudaro receptorinių ląstelių atramą bei aprūpina jas maisto medžiagomis, bet ir gamina į [[želė]] panašią medžiagą, dengiančią receptorinį epitelį.
 
Virš balkšvųjų dėmių šios medžiagos sluoksnis yra plokščias ir vadinamas '''statokonijų membrana''' ({{la|Membrana statoconiorum}}), dėl gausių ant jos paviršiaus gulinčių kristalų, vadinamų '''statokonijomis''' . statokonijos, sudarytos iš [[kalcitas|kalcito]] (kalcio karbonatas) ir [[proteinas|proteinų]], suteikia statokonijų membranai neskaidrią baltą išvaizdą ir padidina jos masę. Statokonijų membrana sunkesnė už endolimfą, todėl [[žmogus|žmogui]] keičiant kūno paėtį, ji pasislenka plaukuotųjų ląstelių link, o jų kinocilija sulenkiama. Tai leidžia suvokti linijinį pagreitį.
 
Virš '''ampulių skiauterių''' ({{la|Crista ampularis}}) želatininės medžiagos sluoksnis daug storesnis ir vadinamas '''kupolu''' ({{la|Cupula}}). Jis lyg bokštas nukreiptas į ampulės ertmę ir beveik siekia jos priešingą sieną. Sukant [[galva|galvą]] ar kūną, pusratiniame kanale sujudėjusi endolimfa, judina ampulės skiauterės kupolą, o per jį, - receptorinių ląstelių plaukelius. Taip suvokiamas sukamasis judesys. Ampulių skiauterės nekreguoja į linijinį pagreitį, nes jų kupolo ir endolimfos sunkumas toks pats. Pusiausvyros [[nervas|nervo]] mielininės skaidulos įeina į balkšvąsias dėmes ir ampulių skiauteres, jų išoriniam sluoksnyje praranda [[mielinas|mieliną]], išsišakoja tarp plaukuotųjų ląstelių ir sudaro su jomis sinapses.
 
Daugiau informacijos rasite straipsniuose:
 
* [[Prieangis]];
 
* [[Sraigė (organas)]];
 
* [[Vidinė ausis]];
 
==Literatūra==
 
* R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 m., (391 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2
 
 
{{Žmogaus anatomija|Ausis}}
 
{{anatom-stub}}
 
[[Kategorija:Ausis]]