Sraigė (organas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pridėtos nuorodos į kitus puslapius |
|||
Eilutė 1:
'''Sraigė''' ({{la|Cochlea}})
[[Vaizdas:LimaconChauveau1890MeyCh.jpg |thumb|right|260px|Ausies sraigė]]
Eilutė 5:
== Sandara ==
Sraigė yra kūgio formos, beveik horizontali ir sudaro priekinę labirinto dalį prieš prieangį. '''Sraigės pamatas''' ({{la|Basis cochleae}}) atsisukęs į vidinę klausomosios landos pusę ir perforuotas gausiomis skylutėmis, kuriomis eina [[
Sraigės aukštis
=== Sraigės ritė ===
Eilutė 13:
[[Vaizdas:1406 Cochlea.jpg |thumb|right|260px|Sraigės skersinis pjūvis]]
Sraigės ritė ({{la|Modiolus cochleae}})
=== Spiralinis sraigės kanalas ===
Spiralinis sraigės kanalas ({{la|Canalis spiralis cochleae}}) apsisuka apie ritę du ir tris ketvirtąsias karto. Jis yra apie 30
[[Vaizdas:Cochlea-crosssection.png|thumb|right|260px|Sraigės kanalo pjūvis]]
'''Kaulinė spiralinė plokštelė''' ({{la|Lamina spiralis ossea}}) yra kaulinis ritės iškyšulys, pasuktas į kanalą. Kaip ir kanalas, ji apsuka ritę du ir tris ketvirtąsias karto. Išsikišusi per pusę kanalo spindžio, plokštelė iš dalies padalija jį į du mažesnius kanalėlius: viršutinį '''prieangio laiptą''' ({{la|Scala vestibuli}}) ir apatinį '''būgno laiptą''' ({{la|Scala tympani}}). Sraigės viršūnėje ji pasibaigia '''spiralinės plokštelės kabliuku''' ({{la|Humulus laminae spiralis}}).
Eilutė 33:
=== Sraigės labirintas ===
Sraigės labirintą ({{la|Labyrinthus cochlearis}}) sudaro plėvinis '''sraigės latakas''' ({{la|Ductus cochlearis}}) einantis palei išorinę kaulinės sraigės sieną. Stogas skiria sraigės lataką nuo prieangio laipto, todėl vadinamas '''prieangine siena''' ({{la|Paries vestibularies}}). Ją sudaro '''[[prieangis|
Sraigės latako išorinę sieną sudaro '''spiralinis raikštis''' ({{la|Ligamentum spirale}}) – sustorėjąs kaulinės sraigės vidinio paviršiaus antkaulis, kurio vidinėje pusėja yra specializuotas '''kraujagyslinis ruoželis''' ({{la|Stria vascularis}}).
Eilutė 67:
Garso bangos veikdamos būgnelį, sukelia klausomųjų kauliukų judėjimą. [[būgnelis|Būgnelio]] ir [[Klausomieji kauliukai|kilpos]] pamato didelis plotų skirtumas garantuoja veiksmingą mechaninių judesių perdavimą iš oro į vidinės ausies skysčius; kilpos pamato jėga į virpinamojo paviršiaus ploto vienetą yra 20 kartų didesnė. Kilpos vibracijos prieangio laipte sukelia to paties [[dažnis|dažnio]] bangas. Vidinėje ausyje jos gali sklisti dviem keliais: 1) bangos gali eiti prieangio laiptu į jo galą, aplenkti pamatinę plokštelę per sraigės viršūnės angą, grįžti būgno laiptu ir užgesti sraigės langelyje, uždengtame antriniu būgneliu, kuris išlinksta į vidurinės ausies pusę; 2) tačiau reikšmingiausi slėgio pokyčiai perduodami per prieanginę plėvelę ir pamatinę plokštelę, privesdami jas įlinkti būgno laipto link. Šis slėgio pokytis sraigės langelyje taip pat sukelia išorėn nukreiptus antrinio būgnelio svyravimus, nuslopinančius sklindančią bangą. Spiralinis organas ir dengiamoji membrana yra prisitvirtinę sraigės viduryje. Išsilenkiant pamatiniai membranai, dengiamoji membrana lieka stabili, plaukuotieji epiteliocitai juda jos atžvilgiu, o blakstienėlės palinksta. Lenkiantis blakstienėlėms, plaukuotuosiuose epiteliocituose kyla repcetorinis potencialas, kuris dirgina aferentines [[klausos nervas|klausos nervo]] skaidulas.
Gebėjimas skirti skirtingo dažnio bangas priklauso nuo pamatinės plokštelės pločio ir standumo įvairiose sraigės vietose. Ties prieangio langeliu, kur pamatinė plokštelė yra siaura ir standi, ją paveikti gali tik aukšto dažnio bangos; veikiant žemo dažnio bangoms, pamatinė plokštelė įlinksta sraigės viršūnėje, kur ji yra plačiausia ir ploniausia. Taigi skirtingi dažniai registruojami skirtingose sraigės dalyse: 20 000 Hz dažnis apatiniame sraigės vingyje, o 20 Hz
== Literatūra ==
* R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007
{{Žmogaus anatomija|Ausis}}
|