Sraigė (organas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
pridėtos nuorodos į kitus puslapius
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''Sraigė''' ({{la|Cochlea}})  – vidinės [[ausis|ausies]] dalis, kurioje vyksta [[banga|bangų]] [[dažnis|dažnio]] registracija, visa gauta informacija [[Prieangio ir sraigės nervas|klausos nervu]] perduodama į [[pailgosios smegenys|pailgosiose smegenyse]] esančius klausos branduolius.
 
[[Vaizdas:LimaconChauveau1890MeyCh.jpg |thumb|right|260px|Ausies sraigė]]
Eilutė 5:
== Sandara ==
 
Sraigė yra kūgio formos, beveik horizontali ir sudaro priekinę labirinto dalį prieš prieangį. '''Sraigės pamatas''' ({{la|Basis cochleae}}) atsisukęs į vidinę klausomosios landos pusę ir perforuotas gausiomis skylutėmis, kuriomis eina [[prieangioPrieangio ir sraigės nervas|[[klausos nervas|klausos nervo]]<nowiki>]] skaidulos. </nowiki>'''Sraigės viršūnė''' ({{la|Cupula cochleae}}) nukreipta į būgninės ertmės labirintinę sieną. Sraigės ašis yra statmena smilkinkaulio piramidės ašiai.
 
Sraigės aukštis &nbsp;– apie 5 &nbsp;mm, o plotis ties pamatu &nbsp;– apie 9 &nbsp;mm. Ją sudaro: 1) kūgio formos centrinė ašis &nbsp;– sraigės ritė; 2) Apie ritę nuo pamato iki viršūnės spirale apsisukęs spiralinis sraigės kanalas; 3) plona kaulinė spiralinė plokštelė, išsikišanti nuo ritės ir, atkartodama kanalo apvijas, iš dalies padalijanti jį į du mažesnius kanalėlius. Gyvame kūne nuo laisvojo spiralinės plokštelės krašto iki išorinės kanalo sienos nusitęsia jungiamojo audinio pamatinė plokštelė ir visiškai padalija kanalą į laiptus, kurie, tiesiogiai pereidami vienas į kitą, susisiekia sraigės '''viršūnės anga''' ({{la|Helicotrema cochleae}}).
 
=== Sraigės ritė ===
Eilutė 13:
[[Vaizdas:1406 Cochlea.jpg |thumb|right|260px|Sraigės skersinis pjūvis]]
 
Sraigės ritė ({{la|Modiolus cochleae}}) &nbsp;– centrinė sraigės atrama. '''Ritės pamatas''' ({{la|Basis modioli}}) atsisukęs į vidinės klausomosios landos dugną ir perforuotas gausiomis angutėmis, nuo kurių išilgai ritės ašies nusitęsia ploni '''pailgieji ritės kanalai''' ({{la|Canales longitudinales modioli}}). Kanalais eina klausos nervo šakos. Gležna '''kaulinė spiralinė plokštelė''' ({{la|Lamina spiralis cochleae}}) atsikiša nuo ritės ir, atkartodama kanalo apvijas, nusitęsia nuo pamato iki viršūnės. Pailgieji ritės kanalai vienas paskui kitą užlinksta kaulinės plokštelės link. Ties plokštelės pritvirtintu kraštu jie praplatėja ir susilieję suformuoja spirale susisukusį '''ritės spiralinį kanalą''' ({{la|Canalis spiralis mondioli}}), kuriame išsidėsto juntamasis '''sraigės spiralinis mazgas''' ({{la|Ganglion spirale cochleae}}). Už praplatėjimų, sudarančių ritės spiralinį kanalą, pailgieji ritės kanalai nusitesia iki spiralinės plokštelės laisvojo krašto.
 
=== Spiralinis sraigės kanalas ===
 
Spiralinis sraigės kanalas ({{la|Canalis spiralis cochleae}}) apsisuka apie ritę du ir tris ketvirtąsias karto. Jis yra apie 30 &nbsp;mm ilgio ir palengva plonėdamas nusitęsia nuo pagrindo iki viršūnės; pradžioje kanalo skersmuo yra apie 3 &nbsp;mm. Kanalo pagrinde yra trys angos: 1) būgno laiptas atsiveria į būgninę ertmę sraigės langeliu, sveikame kūne uždengtu antrinio būgnelio; 2) elipsės formos prieangio langelis sujungia prieangio laiptą su prieangiu; 3) trečia anga prasideda siauras, piltuvo formos '''sraigės vandentiekio latakas''' ({{la|Aqueductus cochleae}}) atsiveriantis smilkinkaulio piramidės vidiniame paviršiuje. Juo eina smulki [[vena]] ir būgninio laipto [[perilimfa]] susisiekia su povoratinkline ertme.
[[Vaizdas:Cochlea-crosssection.png|thumb|right|260px|Sraigės kanalo pjūvis]]
'''Kaulinė spiralinė plokštelė''' ({{la|Lamina spiralis ossea}}) yra kaulinis ritės iškyšulys, pasuktas į kanalą. Kaip ir kanalas, ji apsuka ritę du ir tris ketvirtąsias karto. Išsikišusi per pusę kanalo spindžio, plokštelė iš dalies padalija jį į du mažesnius kanalėlius: viršutinį '''prieangio laiptą''' ({{la|Scala vestibuli}}) ir apatinį '''būgno laiptą''' ({{la|Scala tympani}}). Sraigės viršūnėje ji pasibaigia '''spiralinės plokštelės kabliuku''' ({{la|Humulus laminae spiralis}}).
Eilutė 33:
=== Sraigės labirintas ===
 
Sraigės labirintą ({{la|Labyrinthus cochlearis}}) sudaro plėvinis '''sraigės latakas''' ({{la|Ductus cochlearis}}) einantis palei išorinę kaulinės sraigės sieną. Stogas skiria sraigės lataką nuo prieangio laipto, todėl vadinamas '''prieangine siena''' ({{la|Paries vestibularies}}). Ją sudaro '''[[prieangis|'''<nowiki>prieanginė]] plėvė</nowiki>''' ({{la|Membrana vestibularis}}) nusidriekusi nuo spiralinės plokštelės antkaulio iki sraigės išorinės sienos.
 
Sraigės latako išorinę sieną sudaro '''spiralinis raikštis''' ({{la|Ligamentum spirale}})&nbsp;– sustorėjąs kaulinės sraigės vidinio paviršiaus antkaulis, kurio vidinėje pusėja yra specializuotas '''kraujagyslinis ruoželis''' ({{la|Stria vascularis}}).
Eilutė 67:
Garso bangos veikdamos būgnelį, sukelia klausomųjų kauliukų judėjimą. [[būgnelis|Būgnelio]] ir [[Klausomieji kauliukai|kilpos]] pamato didelis plotų skirtumas garantuoja veiksmingą mechaninių judesių perdavimą iš oro į vidinės ausies skysčius; kilpos pamato jėga į virpinamojo paviršiaus ploto vienetą yra 20 kartų didesnė. Kilpos vibracijos prieangio laipte sukelia to paties [[dažnis|dažnio]] bangas. Vidinėje ausyje jos gali sklisti dviem keliais: 1) bangos gali eiti prieangio laiptu į jo galą, aplenkti pamatinę plokštelę per sraigės viršūnės angą, grįžti būgno laiptu ir užgesti sraigės langelyje, uždengtame antriniu būgneliu, kuris išlinksta į vidurinės ausies pusę; 2) tačiau reikšmingiausi slėgio pokyčiai perduodami per prieanginę plėvelę ir pamatinę plokštelę, privesdami jas įlinkti būgno laipto link. Šis slėgio pokytis sraigės langelyje taip pat sukelia išorėn nukreiptus antrinio būgnelio svyravimus, nuslopinančius sklindančią bangą. Spiralinis organas ir dengiamoji membrana yra prisitvirtinę sraigės viduryje. Išsilenkiant pamatiniai membranai, dengiamoji membrana lieka stabili, plaukuotieji epiteliocitai juda jos atžvilgiu, o blakstienėlės palinksta. Lenkiantis blakstienėlėms, plaukuotuosiuose epiteliocituose kyla repcetorinis potencialas, kuris dirgina aferentines [[klausos nervas|klausos nervo]] skaidulas.
 
Gebėjimas skirti skirtingo dažnio bangas priklauso nuo pamatinės plokštelės pločio ir standumo įvairiose sraigės vietose. Ties prieangio langeliu, kur pamatinė plokštelė yra siaura ir standi, ją paveikti gali tik aukšto dažnio bangos; veikiant žemo dažnio bangoms, pamatinė plokštelė įlinksta sraigės viršūnėje, kur ji yra plačiausia ir ploniausia. Taigi skirtingi dažniai registruojami skirtingose sraigės dalyse: 20 000 Hz dažnis apatiniame sraigės vingyje, o 20 Hz &nbsp;– viršutiniame vingyje. Toks erdvinis išdėstymas yra klausos sistemos tonotopinės organizacijos pagrindas.
 
== Literatūra ==
 
* R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 &nbsp;m., (393–403 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2
 
{{Žmogaus anatomija|Ausis}}