|
[[Vaizdas:Vestibular organs- canals, otolith, cochlea.jpg|thumb|right|260px|Klausos ir pusiausvyros jutimo organas su lotyniškais pavadinimais]]
Plėvelinis labirintas ({{la|Labyrinthus membranaceus}}) yra kaulinio labirinto viduje ir maždaug atitinka jo konfigūraciją, tik yra daug mažesnis. Plėvelinį labirintą pripildo skystis – '''endolimfa''' ({{la|Endolympha}}). Jis skirstomas į [[prieangis|prieangio]] ir sraigės labirintus.
=== Prieangio labirintas ===
Prieangio labirintui ({{la|Labyrinthus vestibularis}}) priklauso du maišeliai – pailgasis ir apvalusis, esantys prieangyje, trys plėviniai pusratiniai latakai, išsidėstę kauliniuose pusratiniuose kanaluose, ir endolimfinis latakas su maišeliu.
==== Pailgasis maišelis ====
Pailgasis maišelis ({{la|Utriculus}}) yra prieangio elipsinėje kišenėje ir iš dalies žemiau jos. Užpakalyje į jį penkiomis ataugomis atsiveria pusratiniai latakai: nuo priekinės sienos atskiria '''pailgojo ir apvaliojo maišelių latakas''' ({{la|Ductus utriculosaccularis}}) nuo kurio atsišakoja endolimfinis latakas.
==== Apvalusis maišelis ====
Apvalusis maišelis ({{la|Sacculus}}) mažesnis už pailgąjį ir yra prieangio sferinėje kišenėje ties sraigės prieangio laipto pradžia. Apvalusis ir pailgasis maišeliai susisiekia netiesiogiai per Y formos lataką. Nuo užpakalinės apvaliojo maišelio sienos atsišakoja '''endolimfinis latakas''' ({{la|Endolymphaticus}}) ir susijungia su pailgojo ir apvaliojo maišelių lataku, eina prieangio vandentiekiu, ir baigiasi aklu '''endolimfiniu maišeliu''' ({{la|Saccus endolymphaticus}}), smilkinkaulio piramidės užpakaliniame paviršiuje, kur sąveikauja su kietuoju [[smegenys|smegenų]] dangalu. Nuo apvaliojo maišelio apačios trumpas '''jungiantysis latakas''' ({{la|Ductus reuniens}}) nusileidžia žemyn ir atsiveria į sraigės lataką.
=== Pusratiniai latakai ===
'''Pusratiniai latakai''' ({{la|Ductus semicirculares}}) skaičiumi, forma ir išsidėstymu labai panašūs į kaulinius [[pusratiniai kanalai|pusratinius kanalus]]. Kiekvieno latako vienas galas taip pat baigiasi '''ampule''' ({{la|Ampulla}}). Tačiau jų skersmuo sudaro vieną ketvirtąją kaulinių kanalų skersmens dalį. Pusratiniai latakai į pailgtąjį maišelį atsiveria penkiomis angomis, nes priekinis ir užpakalinis latakai susijungia į '''bendrąją plėvinę kojelę''' ({{la|Crus membranaceus commune}}).
Pailgojo maišelio šoninėje sienoje yra ovalus, horizontaliai pasuktas, 2 х 3 mm dydžio sustorėjimas – pailgojo maišelio '''balkšvoji dėmė''' ({{la|Macula utriculi}}). Apvaliojo maišelio vidinėje sienoje yra atitinkamas sustorėjimas, apvaliojo maišelio '''balkšvoji dėmė''' ({{la|Macula saccularis}}), tik pasukta vertikaliai. Taigi dvi balkšvosios dėmės yra statmenos viena kitai. Be to, kiekvienoje plėvinėje ampulėje yra skersinis keteros pavidalo sustorėjimas – '''ampulės skiauterės''' ({{la|Crista ampularis}}). Balkšvosios dėmės ir ampulės skiauterės yra specializuotos prieangio labirinto vietos, kuriose išsidėstę receptorinės ląstelės, sukeliančios [[pusiausvyra|pusiausvyros]] jutimą, todėl inervuotos pusiausvyros nervo skaidulomis.
Pailgąjį ir apvalųjį maišelius ir pusratinius latakus laiko gausūs skaiduliniai raiščiai, per '''perilimfinį tarpą''' nusidriekę nuo jų iki kaulinių labirinto sienų.
Pailgojo ir apvaliojo maišelių ir pusratinių latakų plonos, permatomos sienos išklotos vienasluoksniu plokščiuoju epiteliu. Balkšvosiose dėmelėse ir ampulių skiauterėse jungiamojo audinio sluoksnis storėja, epitelis keičiasi į specializuotą '''pusiausvyros jutimo receptorinį epitelį'''. Jis balkšvosiose dėmėse, ir ampulių skiauterėse sudarytas iš atraminių ląstelių ir receptorinių plaukuotųjų ląstelių. Neuroepitelis, arba plaukuotosios ląstelės, yra įsiterpusios tarp atraminių ląstelių. Jų laisvuosiuose galuose yra 50 –100 nejudrių mikroplaukelių – '''stereocilijų''', kuriuos vainikuoja vienas ilgas, judrus, smailėjantis plaukelis – '''kinocilija'''. Atraminės ląstelės ne tik sudaro receptorinių ląstelių atramą bei aprūpina jas maisto medžiagomis, bet ir gamina į želė panašią medžiagą, dengiančią receptorinį epitelį.
Virš balkšvųjų dėmių šios medžiagos sluoksnis yra plokščias ir vadinamas '''statokonijų membrana''' ({{la|Membrana statoconiorum}}), dėl gausių ant jos paviršiaus gulinčių kristalų, vadinamų statokonijomis. Statokonijos, sudarytos iš [[kalcitas|kalcito]] (kalcio karbonato) ir [[proteinas|proteinų]], suteikia statokonijų membranai neskaidrę baltą išvaizdą ir labai padidina jos masę. Statokonijų membrana sunkesnė už endolimfą, todėl žmogui keičiant kūno padėtį, ji pasislenka plaukuotųjų ląstelių link, o jų kinocilija sulenkiama. Tai leidžia suvokti linijinį pagreitį.
Virš ampulių skiauterių želatininės medžiagos sluoksnis storesnis ir vadinamas '''kupolu''' ({{la|Cupula}}). Jis lyg bokštas nukreiptas į ampulės ertmę ir beveik siekia jos priešingą sieną. Sukant galvą ar kūną, pusratiniame kanale sujudėjusi endolimfa judina ampulės skiauterės kupolą, o per jį, – ir receptorinių ląstelių plaukelius. Taip suvokiamas sukamasis judesys. Ampulių skiauterės nekreguoja į linijinį pagreitį, nes jų kupolo ir endolimfos sunkumas yra toks pat.
Pusiausvyros nervo mielininės skaidulos įeina į balkšvąsias dėmes ir ampulių skiauteres, jų išoriniame sluoksnyje praranda [[mielinas|mieliną]], išsišakoja tarp plaukuotųjų ląstelių ir sudaro su jomis '''sinapses'''.
=== Sraigės labirintas ===
Sraigės labirintą ({{la|Labyrinthus cochlearis}}) sudaro plėvinis '''sraigės latakas''' ({{la|Ductus cochlearis}}) einantis palei išorinę kaulinės sraigės sieną. Stogas skiria sraigės lataką nuo prieangio laipto, todėl vadinamas '''prieangine siena''' ({{la|Paries vestibularies}}). Ją sudaro '''prieanginė plėvė''' ({{la|Membrana vestibularis}}) nusidriekusi nuo spiralinės plokštelės antkaulio iki sraigės išorinės sienos.
Sraigės latako išorinę sieną sudaro '''spiralinis raikštis''' ({{la|Ligamentum spirale}}) – sustorėjąs kaulinės sraigės vidinio paviršiaus antkaulis, kurio vidinėje pusėja yra specializuotas '''kraujagyslinis ruoželis''' ({{la|Stria vascularis}}).
Sraigės latako dugną sudaro kaulinės spiralinės plokštelės kraštas ir '''pamatinė plokštelė''' ({{la|Lamina basilaris}}), nusitęsusi nuo kaulinės plokštelės iki išorinės sienos, kur prisitvirtina prie pamatinės skiauterės. Dugnas skiria sraigės lataką nuo būgno laipto ir vadinamas '''būgnine siena''' ({{la|Paries tympanicus}}). Ant būgninės dalies sienos vidinio paviršiaus yra labai specializuota struktūra – '''spiralinis organas''' ({{la|Organum spirale}}), kuriame išsidėstę klausos jutimo receptoriai.
Sraigės latakas yra įsiterpęs tarp prieangio ir būgno laiptų, todėl dar vadinamas '''viduriniu laiptu''' ({{la|Scala media}}). Sraigės latako galai yra uždari: vienas tvirtinasi ties sraigės viršūnės anga, o kitas yra prieangio sraigės kišenėje. Plonas, trumpas '''jungiamasis latakas''' ({{la|Ductus reuniens}}), sujungia apatinę sraigės latako dalį su apvaliuoju maišeliu. Sraigės lataką, kaip ir kitas plėvinio labirinto dalis, pripildo endolimfa.
Prieanginė plėvė sudaryta iš dviejų sluoksnių plokščiojo epitelio. Prieanginės plėvės epitelis, nukreiptas į sraigės latako pusę, dalyvauja gaminant endolimfą.
Sraigės latako išorinės sienos spiralinis raištis, yra sustorėjąs kaulinės sraigės vidinio paviršiaus antkaulis. Išorinė jo dalis sudaryta iš tankaus kolageninio audinio. Vidinę spiralinio raiščio pusę sudarantis kraujagyslinis ruoželis – ypatingas vaskuliarizuotas daugiasluoksnis epitelis (vienintelė [[organizmas|organizmo]] vieta, kur epitelyje matyti kraujo kapiliarai), dalyvaujantis pernešant jonuo ir palaikantis neįprastą endolimfos jonų pusiausvyrą.
[[Vaizdas:Uncoiled cochlea with basilar membrane.png |thumb|right|260px|Garso dažnio sklidimas ištiestoje sraigėje]]
Pamatinė plokštelė tęsiasi nuo kaulinės spiralinės plokštelės iki pamatinės skiauterės. Jos ilgis – api 35 mm; plotis ties pagrindu – 0,21 mm, o ties viršūne padidėja iki 0,36 mm (dėl kaulinės spiralinės plokštelės susiaurėjimo ir pamatinės skiauterės suplonėjimo). Pamatinė plokštelė sudaryta iš specializuoto jungiamojo audinio. Ją sudaro apie 20 000 stygų, išsidėsčiusių lygiagrečiai viena kitai, bet statmenai latakui ir ilgėjančių sraigės viršūnės link (t.y. stygų ilgis atitinka pamatinės plokštelės plotį). Priešingai ilgiui, stygų skersmuo nuo 1,5μm ties pagrindu mažėja iki 0,5μm viršūnėje. Dėl to, konkreti pamatinės plokštelės sritis, atitinkanti skirtingo ilgio ir tamprumo stygas, maksimaliai vibruoja, tai priklauso nuo garso dažnio. Apatinis pamatinės plokštelės paviršius yra padengtas gausiai vaskuliarizuotu jungiamuoju audiniu ir perilimfinėmis ląstelėmis.
Sraigės latako epitelis, esantis ant pamatinės plokštelės viršutinio paviršiaus yra sustorėjąs, nes šioje vietoje yra [[klausa|klausos]] organo receptorius. Jis vadinamas '''spiraliniu organu''' ({{la|Organum spirale}}), nes išsidėsto per visą sraigės latako ilgį, ir dėl to trimatė jo struktūra yra 31,5 mm ilgio spirale susisukus epitelio raukšlė. Epitelis sudarantis spiralinį organą, labai sudėtingas, bet iš esmės jį galima suskirstyti į juntamąsias ir atramines ląsteles.
==== Atraminės ląstelės ====
'''Vidiniai plaukuotieji juntamieji epiteliocitai''', kurių yra 3 500, išsidėsto viena eile. Jų laisvieji galai pasibaigia maždaug 50 blakstienėlių, kurių ilgiausios gali siekti dengiamąją membraną.
'''Išorinių plaukuotųjų juntamųjų epiteliocitų''' yra 12 000, išsidėsčiusių 3 – 5 taisyklingomis eilėmis. Laisvuosiuose kiekvienos ląstelės galuose yra 100 stereocilijų, išsidėsčiusių V arba W formos eilėmis ir sutvirtintų tarpusavyje viršūniniais siūlais. Skirtingai nei vidinių, išorinių epiteliocitų ilgiausios blakstienėlėse yra akivaizdžiai įsiterpusios į dengiamąją membraną.
'''Dengiamoji membrana''' yra želatininės, homogeniškos, bestruktūrės baltyminės medžiagos ir lyg stogelis uždengia vidinę spiralinę vagelę ir spiralinį organą.
| 