18:58, 1 spalio 2014 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai S įtraukta Kategorija:Senovės Artimųjų Rytų tautos naudojant HotCat ← Prieš tai darytas keitimas		19:06, 1 spalio 2014 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 243 896 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Mažosios Azijos istorija}} '''Hatai''' – senovės [[tauta]] [[III tūkst. pr. m. e.\|III]] - – [[II tūkst. pr. m. e.]] gyvenusi [[Mažoji Azija\|Mažojoje Azijoje]], tiksliau – jos centrinėje dalyje, dabar vadinamoje [[Kapadokija]]. Jos naudotos [[hatų kalba\|hatų kalbos]] dėl ypač retų šaltinių kilmė nėra identifikuota, nors kai kurių tyrėjų laikoma gimininga [[šiaurės vakarų Kaukazo kalbos\|šiaurės vakarų Kaukazo kalboms]]. Senuose šaltiniuose hatai kartais vadinami '''protohetitais''', tačiau šis terminas nėra tikslus, nes hatai su hetitais nebuvo lingvistiškai giminingi. == Istorija == [[~~vaizdas~~Vaizdas:Hattic-language-rus.png\|thumb\|left\|Hati šalis]] Hatų gyvenamas kraštas, vadinamoji ~~"Hati~~„Hati ~~šalis"~~šalis“ paminėtas jau XXIV a. pr. m. e. [[Akadas\|akadų]] dantiraščio šaltiniuose. Jie gyveno pirmiausia [[Kizilirmakas\|Kizilirmako (Marsantijos)]] upės kilpoje ir aplinkiniuose regionuose, t.y. dab. [[Kapadokija\|Kapadokijos]] šiaurinėje dalyje. Svarbiausi šiauriniai hatų kaimynai buvo [[kaškai]] (greičiausiai Kaukazo grupės tauta). [[III tūkst. pr. m. e.\|III]] ir [[II tūkst. pr. m. e.]] sandūroje jų rytiniais ir pietiniais kaimynais buvo indoeuropiečiai, kalbėję [[Anatolijos kalbos\|Anatolijos tautomis]]: [[hetitai]], [[luviai]], [[palai]] ir kt. Svarbiausi III tūkst. pr. m. e. pradžios hatų miestai-valstybės buvo [[Arina]], [[Purushanda]], [[Kusaras]], [[Hatušas]], [[Nerikas]] ir kt. Svarbiausia archeologinė vietovė, siejama su hatų kultūra, yra [[Aladža Chiujukas]], tapatinamas su šventuoju Arinos miestu. Jų valdovai titulavosi ''rubaum''. Su jais kariavo ir prekiavo [[Senovės Mesopotamija\|Mesopotamijos]] bei [[Senovės Sirija\|Sirijos]] tautos. XXIV a. pr. m. e. minimi hatų valdovai Nurdagalas ir Pamba. [[~~vaizdas~~Vaizdas:Sundisk_Alacahoyuk.jpg\|thumb\|saulės diskas iš Aladža Chiujuko]] [[Bronzos amžius\|Bronzos amžiuje]] (II tūkst. pr. m. e.) į Hati šalį civilizaciją iš rytų (Šiaurės Mesopotamijos) nešė [[Asirija\|asirai]], kurie čia kūrė savo prekybines kolonijas. XIX a. pr. m. e. hatų kultūros pietiniame pakraštyje, kur ji liejosi su indoeuropiečių kultūrine įtaka, formavosi Kusaro karalystė, o joje - – [[hetitai\|hetitų]] tapatybė. Nors hetitai kalbėjo indoeuropietiška kalba, jie iš hatų paveldėjo daug kultūrinės įtakos: perėmė daugelį jų dievų, terminų, ritualų. XVII a. pr. m. e. hatų šalis buvo galutinai įjungta į [[Senoji Hetitų karalystė\|Hetitų valstybę]], o hatai greitai asimiliavosi su užkariautojais ir išnyko. == Mitologija == Hatai išpažino nemažai dievų, tarp kurių svarbiausi buvo audros dievas [[Tešubas\|Taru]], jo sutuoktinė [[Sachasara]]. Arinos mieste garbinta saulės deivė [[Vurusemu]]. Dar žinomas ~~"šalies~~„šalies ~~valdovas"~~valdovas“ [[Vurunkatis]]. == Šaltiniai ==

Hatai: Skirtumas tarp puslapio versijų