|
[[Vaizdas:Blausen 0328 EarAnatomy.png|thumb|right|260px|Žmogaus ausies sandara: būgninės ertmės vieta, pažymėta užrašu tamsiai raudona spalva]].
'''Būgninė ertmė''' ({{la|Cavitas tympani}}) – vidurinės [[ausis|ausyje]] dalis, kurioje yra judrūs [[klausomieji kauliukai]], perduodantys [[būgnelis|būgnelio]] vibracijas į [[vidinė ausis|vidinę ausį]]. Būgninėje ertmėje skiriamos 6 sienos.
== Būgninės ertmės sandara ==
Būgninė ertmė – netaisyklinga, iš šonų suspausta [[smilkinkaulis|smilkinkaulio]] piramidės ertmė, išklota [[gleivinė|gleivine]] ir pripildyta oro, patenkančio proį [[nosiaryklė|nosiaryklę]] pro [[Ausies trimitas|ausies trimitą]]. Joje yra judrūs klausomieji kauliukai, sujungiantys šoninę sieną su vidine ir perduodantys būgnelio vibracijas į vidinę ausį.
Būgninė ertmė sudaryta iš dvejų dalių: tikrosios būgninės ertmės, esančios už būgnelio, ir virš jos esančios '''antbūgninės kišenės''' ({{la|Recessus epitympanicus}}). Joje yra viršutinė pusė plaktuko ir didžioji dalis priekalo. Būgninės ertmės aukštis, įskaitant kišenę, ir plotis yra apytiksliai po 15 mm, o skersmuo – apie 6 mm viršuje, 4 mm apačioje, tačiau prieš [[būgnelis|būgnelio bambą]] – tik 2 mm. Iš šono būgninę ertmę riboja būgnelis, o iš vidaus – vidinės ausies šoninė siena. Užpakalyje ji susisiekia su speniniu urvu ir per jį o- su speninėmis ertmėmis, o priekyje – su ausies trimitu.
== Būgninės ertmės sienos ==
=== Stoginė siena ===
Stoginę sieną ({{la|Paries tegmentalis}}) sudaro plona kompaktiško kaulo plokštelė – smilkinkaulio piramidės '''būgno stogas''' ({{la|Tegment tympani}}). Ji skiria būgninę ertmę nuo [[kaukolė|kaukolės]] ertmės.
=== Junginė siena ===
Junginė siena ({{la|Paries jugularis}}) – būgninės ertmės dugnas, kurį sudaro siaura, plona, išgaubta kaulinė plokštelė, skirianti būgninę ertmę nuo vidinės [[vena|jungo venos]]. Joje vietomis gali nebūti kaulo ir būgninę ertmę nuo venos tokiu atveju skiria tik skaidulinis [[audinys]] ir gleivinė. Prie vidinės sienos yra maža anga, pro kurią eina poliežuvinio ryklės nervo būgninė šaka. Kartais ši siena gali būti stora, su papildomomis speninėmis ertmėmis.
=== Plėvinė siena ===
Plėvinės sienos ({{la|Paries membranaceus}}) didžiąją dalį sudaro būgnelis, o kraštuose – kaulinis žiedas, prie kurio jis tvirtinasi.
=== Labirintinė siena ===
=== Speninė siena ===
Speninė siena ({{la|Paries mastoideus}}) yra pati plačiausia būgninės ertmės siena. Viršutinėje jos dalyje yra '''speninio urvo įėjimas''' ({{la|Aditus ad antrum mastoideum}}). Tai – didelė, netaisyklingos formos anga, einanti nuo antbūgninės kišenės į [[speninis urvas|speninio urvo]] viršutinę dalį. Spenine siena eina du išlenkti kanalai: šoninis [[pusratiniai kanalai|pusratinis kanalas]] ir [[veidinis nervas|veidinio nervo]] kanalas, kurie sienos paviršiuje suformuoja atitinkamus '''iškyšulius''' ({{la|Prominentia canalis semicircularis lateralis et facialis}}). Kiek žemiau urvo įėjimo yra '''piramidinė pakyla''' ({{la|Eminentia pyramidalis}}). Joje yra kilpinis [[raumuo]], kurio [[sausgyslė]] išeina pro piramidės pakylos viršūnėje esančią angą ir prisitvirtina prie kilpos galvutės. Po antbūgnine kišene esanti '''priekalo duobė''' ({{la|Fossa incudis}}) talpina trumpąją priekalo kojytę, kuri prisitvirtina prie duobės raiščiais.
=== Mieginė siena ===
Mieginė siena ({{la|Paries caroticus}}) skiria būgninę sieną nuo miego arterijos kanalo. Tai yra plona kaulinė plokštelė. Viršutinėje šios sienos dalyje atsiveria du lygiagretūs kanalas – ausies trimito kaulinė dalis ir būgnelio tempiamojo raumens kanalas.
Daugiau informacijos straipsniuose:
== Literatūra ==
* R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 m., (383 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2
{{Žmogaus anatomija|Ausis}}
| 