Czesław Kiszczak: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Vaizdas State_Flag_of_PRL_v1.svg keičiamas Flag_of_Poland_(with_coat_of_arms,_1980-1990).svg)
S
Lenkijoje įvedus [[Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m.|karinę padėtį]], tapo vienu svarbiausiu karinio režimo vadovų, nuo [[1981]] m. [[gruodžio 13]] d. iki pat karinės padėties panaikinimo buvo „Nacionalinio gelbėjimo karinio komiteto“ nariu. [[1982]] m. išrinktas kandidatu į LJDP CK Politinio biuro narius, [[1986]] m. liepos mėn. – Politinio biuro nariu. Nuo [[1985]] m. buvo [[Lenkijos Seimas|Seimo]] nariu.
 
Karinės padėties metu vadovavęs Vidaus reikalų ministerijai ir organizavęs [[represija]]s prieš [[Opozicija|opoziciją]], 1986 m. [[rugsėjo 17]] d. generolas Č.Kiščiakas paskelbė apie visų politinių kalinių paleidimą į laisvą (išlaisvinti 225 asmenys). Tai buvo pirmas žingsnis į dialogą tarp [[Komunizmas|komunistinės]] valdžios ir [[Solidarumas|Solidarumo]] vadovaujamos opozicijos. [[1988]] m. [[rugpjūčio 31]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]] Č.Kiščiakas susitiko su [[Lechas Valensa|L.Valensa]], vėliau organizavo „Apvalaus[[Apskritasis stalo“stalas (Lenkija)|Apskritojo stalo]] derybas su opozicija.
 
[[1989]] m. [[rugpjūčio 2]] d. LLR Prezidento [[Voicechas Jaruzelskis|V.Jaruzelskio]] teikimu Seimas paskyrė Č.Kiščiaką šalies Ministru pirmininku. Pradėjus formuoti vyriausybę L.Valensa paskelbė, kad jis pats pretenduoja tapti Ministru pirmininku, о ilgametės LJDP marionetinės „koalicinės partnerės“ Jungtinė valstiečių partija bei Demokratų partija perėjo į opozicijos pusę. Šiomis sąlygomis Č.Kiščiakui nepavyko suformuoti vyriausybės ir jis [[1989]] m. [[rugpjūčio 17]] d. atsistatydino. Pirmosios pokario Lenkijos nekomunistinės Vyriausybės vadovu tapo [[Tadeušas Mazoveckis]], o Č.Kiščiakas joje liko Vidaus reikalų ministru ir buvo juo iki [[1990]] m. [[liepos 7]] d.<ref>[http://www.facebook.com/pages/Czes%C5%82aw-Kiszczak/103789942993484?rf=149024141832744]</ref>
653

pakeitimai