Valkininkų konfederacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dėl elekciniame Seime Sapiegų paramos konkurentui [[de Conit]] naujasis karalius [[Augustas II]] buvo nusistatęs prieš Sapiegas. Augustas II nesikišo į LDK vidaus kovas, karo žygius ir dvarų plėšimus, tikėdamasis, kad bekovojančios pusės išvargs ir kreipsis į jį pagalbos bei atsiduos jo valdžiai.

* K. Zaranka

Karo vadu konfederatai išrinko Mykolą Servacą Višnioveckį, maršalka – [[M. K. Katilą|M.Katilas]].

[[1700]] m. [[lapkričio 18]] d. įvyko pagrindinis [[Valkininkų mūšis]] tarp reguliariosios LDK kariuomenės, vadovaujamos [[Sapiegų]] ir konfederacijos bajorų.

Sapiegų pajėgoms vadovavęs LDK didžiojo etmono sūnus [[Mykolas Pranciškus Sapiega|Mykolą Pranciškų Sapiegą]] po mūšio buvo paimtas į nelaisvę ir vėliau [[Valkininkų vienuolynas|Valkininkų vienuolyne]] bajorų miniaminios užkapotas kardais. Daugelis likusių Sapiegų pabėgo į Lenkiją. Konfederatai paskelbė Sapiegas krašto išdavikais, konfiskavo jų dvarus ir turtus, pašalino iš valstybinių pareigų.

Mūšį laimėję konfederacijos vadai [[Mykolas Servacijus Višnioveckis]] ir [[Grigalius Antanas Oginskis]] pradėjo kontroliuoti situaciją, tapo neoficialiais naujojo karaliaus [[Augustas II|Augusto II]] atstovais.

Lietuvos bajorų tarpusavio kovos suteikė Augustui II pretekstą atsiųsti [[Saksonija|Saksonijos]] kariuomenę, kuri savo ruožtu niokojo kraštą. Dalis Valkininkų mūšį laimėjusių bajorų ir didikų kreipėsi į Augustą II, prašydami juos apginti nuo vidaus priešų. Už tai jam žadėjo Lietuvos vardu perleisti visas teises ir laisves, sutikti su paveldimąja monarchija, karalių rinkimų ir ''liberum veto'' panaikinimu, ragino atskirti Lietuvą nuo Lenkijos.

[[1701]] metųm. vasarą Sapiegos paprašė [[Karolis XII|Karolio XII]] apsaugos savo dvarams Žemaitijoje. Švedai įžengė į LDK ir [[1701]] m. [[liepos 24]] d. užėmė [[Biržų pilis|Biržų pilį]], o per 1701–1702 m. - vakarinę LDK dalį.

Konfederatai ėmė plėsti partizaninį karą prieš švedus ir Sapiegas. Mykolo Servaco Višnioveckio, Grigaliaus Antano Oginskio, Liudviko Pociejaus, K. Zarankos būriai užpuldinėjo švedų įgulas ir nedidelius būrius, vyko permaininga kova, šalis buvo niokojama – pavyzdžiui, Biržų pilis 3 kartus ėjo iš rankų į rankas ir [[1704]] m. buvo susprogdinta.

[[1702]] metųm. pavasarį Karolis XII iš Žemaitijos pradėjo žygį į Lenkiją ir iki rudens ją užėmė. Lenkija buvo traukiama į karą.