Krokuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

54 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S (→‎Geografija: redakcyjne)
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Kraków
|paveikslėlis = CollageKrakow ofrynek views of Cracow01.PNGjpg
|paveikslėlio tekstas = Krokuva. Rinkos aikštė
|herbas = POL Kraków COA.svg
|vėliava = Flag of Krakow.svg
[[Vaizdas:Pomnik grunwaldzki-Krakow 01.jpg|thumb|right|260px| Paminklas Krokuvoje [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšiui]] atminti]]
 
'''Krokuva''' ({{pl|Kraków}}, {{de|Krakau}}, {{la|Cracovia}})  – [[Miestas-apskritis (Lenkija)|miestas-apskritis]], [[Mažosios Lenkijos vaivadija|Mažosios Lenkijos vaivadijos]] administracinis centras, išsidėstęs Vyslos aukštupyje pietų Lenkijoje. Krokuva yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas po [[Varšuva|Varšuvos]] ir [[Lodzė]]s, pramonės, mokslo ir kultūros centras. Nuo 1038  m. iki 1596  m. Krokuva buvo Lenkijos sostine, nuo 1815  m. iki 1846  m. buvo [[Krokuvos laisvasis miestas|Laisvosios Krokuvos]] sostinė, o nuo 1846  m. iki 1918  m. [[Krokuvos Didžioji Kunigaikštystė|Krokuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] sostine.
 
Tradiciškai Krokuva laikoma vienu svarbiausių Lenkijos mokslo, kultūros ir meno centru. Seniausias Lenkijoje [[Jogailos universitetas]], kurį įkūrė [[Kazimieras III Didysis]]. 1978  m. Krokuvos istorinis centras, apimantis [[Stare Miasto|Senamiestį]], [[Kazimiežas|Kazimiežo]] kvartalą ir [[Vavelis|Vavelio pilį]], buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas palaiko [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius su [[Vilnius|Vilniumi]]. Krokuvoje veikia [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] garbės [[konsulatas]] (konsulas [[Janas Vidackis]]).
 
== Istorija ==
V a. Krokuvos apylinkėse apsigyveno vakarų slavų [[Vyslėnai|vyslėnų]] gentis. Krokuvos istorija prasideda prieš susikuriant Lenkijos valstybei, kai šis miestas buvo vyslėnų genties sostine. Pagal legendą Vavelio kalvoje gyvenęs slibinas, kurį nugalėjo genties kunigaikštis Krakas. Prieš jį daugelis riterių bandę nužudyti slibiną, bet nesėkmingai; Krakas pavaišinęs slibiną užnuodytais pusryčiais ir taip įveikęs.
 
IX a. Krokuva greičiausiai dalinai priklausė [[Didžioji Moravija|Didžiajai Moravijai]]. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas [[966]]  m., kai žydų keliautojas Abrahamas ben Jakobas aprašė Krokuvą kaip svarbų prekybos centrą.
 
X a. pabaigoje miestas tapo svarbiausiu [[Piastų dinastija|Piastų dinastijos]] valdų prekybos centru. Pradėti statyti mūriniai pastatai, įskaitant [[Vavelio pilis|Vavelio pilį]], [[romaninis stilius|romanines]] bažnyčias, katedrą ir baziliką. 1241, 1259 ir 1287  m. totorių įsiveržimų metu miestas buvo beveik visiškai sugriautas.<ref>Edmund Kolodziejczyk, "Poland. Geography, political history and the position of the church. " Catholic Encyclopedia, {{cite web |url=http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:YwNjZ_neCKQJ:www.catholicity.com/encyclopedia/p/poland.html+Tatar+invasions+in+1241,+1259+and+1287&hl=en&ct=clnk&cd=62 |title=Overview of historic events (''see:Tartar raids'') |accessdate=2007-05-12}}</ref> Miestas buvo atstatytas ir 1257  m. jam suteiktos [[Magdeburgo teisės]], suteikusios miestiečiams mokesčių ir prekybos lengvatų.<ref>Marek Strzala,{{cite web |url=http://www.krakow-info.com/750th.htm |title="Krakow’s oldest known City Charter dates back to 1257" |accessdate=2007-05-12}}</ref> Lenkijos susiskaldymo laikotarpiu mieste įsikūrė daug vokiečių. Jausdami savo reikšmę ir tikėdamiesi [[Silezija|Silezijos]] kunigaikščių palaikymo Krokuvos vokiečiai 1311  m. sukilo prieš karalių [[Vladislavas Lokietka|Vladislavą Lokietką]], bet buvo numalšinti ir nubausti atimant lengvatas ir privilegijas.
 
=== Sostinė ===
Vladislavas Lokietka 1313  m. Krokuvoje įkūrė savo rezidenciją (vietoje Gniezno) ir karūnuojasi. Didelę reikšmę miestas įgavo 1364  m. [[Kazimieras III|Kazimierui III]]-ajam įkūrus [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetą]].<ref>Sharon & Peter Pfeiffer, "Krakow. A brief history. " {{cite web |url=http://www.magma.ca/~pfeiffer/poland/kra_history.htm |title=The establishment of a university |accessdate=2007-05-12}}</ref> Kazimieras Didysis pastatė mieste ir kitų pastatų bei skatino amatus bei prekybą.
 
1386  m. vasario 14 d. Krokuvoje buvo pakrikštytas [[Jogaila]] bei surengtos jo ir [[Jadvyga|Jadvygos]] vestuvės. Valdant [[Jogailaičiai|Jogailaičių dinastijai]] (1386–1572) miestas augo. Galingos valstybės sostinė ir [[Hanza|Hanzos sąjungos]] narys, miestas traukė amatininkus, verslus ir gildijas, klestėjo menai ir mokslas.<ref name="poloniahans">{{cite web |url=http://www.poloniatoday.com/explore10.htm |title=Hanseatic towns: Kraków |accessdate=2007-09-25}}</ref> Gyventojų skaičius išaugo iki 100 tūkst.
 
[[1572]] metais mirė paskutinis Jogailaitis valdovas [[Žygimantas Augustas]]. Abiejų Tautų Respublikos sostas atiteko [[Henrikas Valua|Henrikui Valua]], o vėliau kitiems valdovams iš užsienio. Miesto reikšmė menko, ypač po nusiaubimo [[Švedų tvanas|švedų tvano]] metu ir [[Maras|maro]], kuris nusinešė 20 000 miesiečių gyvybių. [[1609]] metais [[Zigmantas Vaza]] galutinai persikėlė į naująją sostinę, tačiau karūnacijos tebevykdavo Krokuvoje.
 
=== XVIII-XIXXVIII–XIX a. ===
XVIII a. nuo [[Epidemija|epidemijų]], gaisrų, ir švedų puldinėjimų ėmė skursti. Po to jame ne kartą plėšikavo švedai, prūsai ir rusai. 1787  m. Krokuvoje bebuvo 9,5 tūkst. gyventojų.
 
Po [[1795]] metų išnykus [[Abiejų Tautų Respublika]]i, Krokuvos likimas buvo labai permainingas. Iš pradžių Krokuva įėjo į [[Austrija|Austrijos]] imperijos sudėtį, kur buvo įjungta kaip [[Galicija|Galicijos]] dalis. [[1809]]  m. [[Napoleonas]] atkūrė Lenkijos valstybingumą, įkurdamas [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]]. Krokuva, kartu su Galicija, tapo šios valstybės miestu.
 
[[1815]]  m. po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] Krokuva tapo '''Laisvuoju Krokuvos miestu''', kuris turėjo didžiulę savivaldą. Jo teritorija apėmė 1220  km² su 140 tūkst. gyventojų. Šiuo laikotarpiu miestas ėmė atsigauti po anksčiau patirtų sukrėtimų. [[1846]]  m. po Krokuvoje vykusių sukilimų, [[Habsburgų monarchija]] aneksavo miestą. Jis buvo pervardintas '''Didžiąja Krokuvos Kunigaikštyste''' ir tapo sudėtine Austrijos imperijos dalimi. Nepaisant aneksijos, Krokuva tapo svarbiu kultūriniu centru ir lenkų tautinio atgimimo vieta, dar žinoma kaip Lenkijos Atėnai.
 
=== Lenkijos miestas ===
Nuo [[1918]]  m. Krokuva vėl priklausė Lenkijai.
 
[[1939]]-[[1945]]  m. miestą okupavo [[Vokietija]]. Operacijoje, pavadintoje „Sonderaktion Krakau“, daugiau kaip 180 universiteto profesorių ir dėstytojų buvo suimti ir nusiųsti į „Sachsenhausen“ ir „Dachau“ [[koncentracijos stovykla]]s. [[Žydai]] buvo apgyvendinti [[getas|gete]] ir vėliau nužudyti ar nusiųsti į „Płaszów“ ir „[[Osvencimas|Oświęcim]]“ koncentracijos stovyklas.
 
== Geografija ==
[[Vaizdas:Kraków - Wawel from Kopiec Krakusa.jpg|thumb|350px|([[Wawel]])]]
[[FileVaizdas:Kraków dzielnice.svg|thumb||250px|Krokuva - – miestas planas]]
 
=== Administracinis suskirstymas ===
Miestas žemėlapyje [http://mapa.pf.pl/mapa_miasto-katowice.html?gclid=CNu07tbn-8ACFcsJwwodHhAAsQ&s_kwcid=AL!182!3!50230568599!b!!s!!mapy%20katowice&ef_id=VARZWgAABaI1bQtK:20140925070922:s]
 
Administraciškai nuo 1990  m. Krokuva suskirstyta į 18 apylinkių:
 
* I. Stare Miasto (Senamiestis)
Vidutinė temperatūra sausio mėn. yra apie −2&nbsp;°C, tačiau pakankamai dažni šalčiai iki −20&nbsp;°C. Vidutinė liepos temperatūra yra +19&nbsp;°C, tačiau kartais temperatūra gali siekti iki +35&nbsp;°C. Bendrai paros metu temperatūra svyruoja nedaug.
 
Ypač karštomis vasaros dienomis pasitaiko audrų su [[perkūnija]]. Paskutiniais metais ekstremalių orų reiškinių regione padaugėjo, pvz., [[liūtis]], kurios metu iškrenta 50 l/m² ar net nedideli [[Viesulas|viesulai]]. 2003  m. buvo stebimi dulkių sūkuriai.
 
== Įžymybės ==
 
== Lietuviai ==
Viena pirmųjų lietuvių, apsigyvenusių Krokuvoje, buvo LDK [[Gediminas|Gedimino]] duktė [[Aldona]], ištekėjusi už Lenkijos karaliaus [[Vladislovas I|Vladislovo I]] sūnaus [[Kazimiero III Didysis|Kazimiero III Didžiojo]]. 1386  m. Lenkijos karaliumi čia buvo vainikuotas LDK [[Jogaila]]. Nuo pat universiteto įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. XVI a. jame mokėsi lietuviškos raštijos kūrėjai [[Abraomas Kulvietis]] ir [[Stanislovas Rapolionis]]. 1885  m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu koresondentu buvo išrinktas archeologas [[Tadas Daugirdas]]. Kai XX a. pradžioje lietuvių studentų pagausėjo, jie įkūrė savišalpos draugiją „Parama“. Atvykeliai iš lietuviškų gubernijų ypač noriai rinkosi studijas Krokuvos Menų akademijoje, kurioje profesinių žinių siekė skulptoriai [[Petras Rimša]] ir [[Kazimieras Ulianskis]], tapytojai [[Justinas Vienožinskis]], [[Adalbertas Staneika]], [[Ignas Šlapelis]] bei kiti. 1908  m. Jogailos universitete kalbotyrą studijavo Kleofas Jurgelionis. Po Pirmojo pasaulinio karo dauguma lietuvių iš miesto išvažiavo ir tautiečių susitikimai nutrūko ilgiems dešimtmečiams. XX a. pabaigoje į universitetą dėstyti lietuvių kalbą atvyko lituanistė [[Greta Lemanaitė-Deprati]]. [[Vaizdas:Grodzka.jpg|thumb|260px|Senamiesčio gatvė]]Jos ir Lietuvos ambasados darbuotojų pastangų dėka 2008  m. lapkričio 26-29 dienomis Krokuvoje įvyko pirmosios ''Lietuvos dienos'', kurių metu pristatyta šalies istorija, dabartis; kultūra, menas ir literatūra.<ref> [http://www.ausra.pl/0823/krokuva.htm Lietuvos dienos Krokuvoje]</ref> Universitete sėkmingai veikia [[Lenkų-lietuvių akademija]]  – organizacija, siekianti dviejų šalių akademinių sluoksnių glaudesnio bendradarbiavimo.<ref> [http://www.kj.org.pl/apl/ Lenkų-lietuvių akademijos internetinė svetainė]</ref>
 
=== Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“ ===
[[1904 m.]] [[vasario 27]] d. buvo įkurta Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“, žadinusi tautinę savimonę ir skatinusi kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva. Draugijos vadovais buvo universiteto profesoriai [[Janas Razvadovskis]] (dėstė lietuvių kalbą šioje aukštojoje mokykloje) ir [[Juozapas Albinas Herbačiauskas]], sekretoriumi [[Adomas Varnas]]. Nariais buvo mieste studijavę [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]], [[Liudas Vailionis]], [[Antanas Didžiulis]], [[Aloiza Paškievič|Aloiza Paškievič-Kairienė]], [[Vladas Kairiūkštis]], [[Pranas Mažylis]], [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė]], Adalbertas Staneika, Ignas Šlapelis, Kazimieras Ulianskis, Petras Rimša, Justinas Vienožinskis, ir kt. Draugijos įstatai buvo parašyti dviem kalbom: lietuvių ir lenkų; šios kalbos buvo naudojamos ir susirinkimų metu. „Rūta“ rengė literatūros vakarus, organizuodavo lietuvių susirinkimus, kuriuose buvo skaitomi referatai. Apie jos veiklą dažnokai rašydavo laikraštis „Czas“. Visuomenės susidomėjimas lietuviška tematika augo. 1908  m. Krokuvoje buvo išleistas pieštų lietuviškų stogastulpių ir kryžių albumas. Jo autorius dailininkas [[Francišekas Kšivda-Polkovskis]] liaudies drožėjų kūrinius perpiešė kelionės po [[Ukmergė]]s ir [[Zarasai|Zarasų]] apylinkes metu. 1907  m. draugija išleido pirmąjį lietuvišką literatūrinį almanachą [[Gabija(almanachas)|„Gabija“]]. Įžanga šiam leidiniu parašė [[Jonas Basanavičius]].
 
Pamažu „Rūtoje“ prasidėjo trintis tarp vieningos (''unijinės'') lietuvių-lenkų valstybės šalininkų ir norinčių, kad Lietuva žengtų savarankiškesniu keliu. Pradėjo trūkti ir finansų organizuojamiems renginiams, draugijos veikla ėmė slopti. Kai 1907  m. į Krokuvą atvažiavo lietuvių visuomenės veikėjas [[Juozas Gabrys-Paršaitis]], praktinės veiklos jis nebepastebėjo. Susidomėjimą Lietuva dar bandė palaikyti Juozapas Albinas Herbačiauskas, 1911–1924  m. universitete dėstęs lietuvių kalbą.<ref>[http://images.katalogas.lt/maleidykla/lit31/L-075.pdf Eugenija Vaitkevičiūtė. J. A. Herbačiausko asmenybė ir kūryba ... ]</ref>
 
== Sportas ==
 
=== Futbolas ===
* [[KS Cracovia Kraków]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
{{Reflist}}