Lopušnos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
nurodžiau karvedžio Lanskoronskio vardą ir pareigas, nes buvo minima tik pavardė. |
||
Eilutė 24:
Kovo pabaigoje totoriai kirto sieną ties taip vadinamu Juoduoju keliu vedančiu į [[Voluinė|Voluinę]]. Šio kelio nesaugojo joks karinis dalinys, o ir pilių palei jį buvo nedaug ([[Kremenčukas|Kremenčuko]], [[Višniovecas|Višnioveco]] ir [[Zbaražas|Zbaražo]]). Pirmąją stovyklą totoriai įkūrė prie Kuzminsko, antrąją prie [[Buskas|Busko]], kur atvyko balandžio 7 d. Iš čia pagrindinė dalis totorių kariuomenės patraukė į [[Lvovas|Lvovą]], [[Peremyšlis|Peremyšlį]], Krasnistavą ir net pasiekė [[Liublinas|Liubliną]] ir [[Chelmas|Chelmą]]. Kita dalis patraukė į pietus už [[Dniestras|Dniestro]] ir pasiekė Kolymę.
Totorių įsiveržimas prasidėjo kai lenkų ir lietuvių kariuomenių šaukimas dar nebuvo pasibaigęs. Nepaisant to, kai kurie lenkų būriai pasipriešino nedideliems totorių būriams: [[rotmistras]] Krčonovskis su 60-ia raitelių sumušė apie 100-o totorių būrį, rotmistrai Fredro ir Cherburtas vedini 150 kardų sumušė apie 400 karių totorių būrį, o
Kraštą gynė tik šie nedideli būriai, ryšio su Tvorovskio kariauna nebuvo, o [[Lvovas|Lvove]] imta telkti lenkų kariuomenė. Balandžio 22 d. į miestą atvyko karališkasis etmonas [[Mikalojus Kamienieckis]]. Tuo metu mieste jau buvo 2 tūkst. samdinių kavaleristų, 300 pėstininkų kuopa, nedidelis artilerijos būrys su dviem patrankom ir Voiceko Sampolincsio [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliava]]. Į Lvovą taip pat atvyko ir nedidelis rusų bajorų būrys. Stovykloje susirinko apie 4 tūkst. kareivių.
| |||