Supiluliumas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Supiluliumas I''' arba '''Šupiluliumas I''' - – [[Hetitų valdovų sąrašas|hetitų karalius]], valdė nuo [[1344 m. pr. m. e.|1344]]  – [[1320 m. pr. m. e.]]<ref name="info">[http://www.hittites.info/history.aspx?text=history%2fEarly+Late+Empire.htm Hittites.info, Supiluliumas I]</ref>. Talentingas hetitų karvedys, politikas ir diplomatas, sumaniai išnaudojęs tuo metu susiklosčiusią tarptautinę situaciją [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] regione. Susilpnėjus [[Senovės Egiptas|Egiptui]], [[Mitanija]]i ir [[Kasitai|kasitų]] [[Babilonija]]i, sugebėjo atstatyti [[Hetitai|hetitų]] karinę galią ir prestižą.

Supiluliumas I buvo [[Tudhalijas II|Tudhalijaus II]] sūnus.

Supiluliumo metraščiuose, rašytuose jo anūko [[Hatušilis III|Hatušilio III]], rašoma, kad pirmaisiais savo valdymo metais Supiluliumas vykdė šalies stiprinimo ir atstatymo politiką. Jam pavyko suvienyti, dar tėvo valdymo metais, sukilusius miestus valstybes. Ne visos užimtų teritorijų gentys norėjo paklusti hetitams, kiti bėgo į [[Išuva|Išuvą]]. Persekiodamas juos, hetitai persikėlė per aukštutinį [[Eufratas|Eufratą]] ir susirėmė su [[Hayasa-Azzi]] armija. Hayasas buvo nugalėtas, o su jo valdovu Hukanu pasirašyta taikos sutartis. Pagal šią sutartį, Hukanas prisiekė Supiluliumui, pažadėjo karinę pagalbą ir perdavė pabėgėlius.

Supiluliumas karaliui Hukanui į žmonas atidavė savo seserį, su sąlyga, kad Hukanas nepretenduos į kitas hetitų karalystės moteris. Sąjunga su Hayaso karalyste turėjo didele ekonominę ir politinę reikšmę. Pirma  – dabar hetitai galėjo Mitaniją pulti iš užnugario, antra  – įsitvirtinę pietiniuose [[Ponto kalnai|rytų Ponto]] kalnuose, hetitams atiteko kalnų rajonas turtingas [[Geležies rūda|geležies rūdos]].

Pirmasis žygis į Siriją per [[Tauro kalnai|Tauro kalnų]] perėją buvo atremtas Mitanijos armijos ir Supiluliumas patyrė didelių nuostolių.

Po Tušrato žygio į Išuvą, Supiluliumas pabandė surasti naujų sąjungininkų ir pradėjo derybas su Kicuvatnos (vėliau [[Kilikija]]) karaliumi Šunašura II, kuris buvo priklausomas nuo Mitanijos karalių. Pradžioje hetitai pareikalavo perduoti pabėgėlius ir suteikti nedidelį karinį kontingentą būsimiems karo žygiams  – 100 karo vežimų ir 1 000 pėstininkų. Tuo pačiu susitarimu buvo apibrėžta abiejų valstybių siena<ref>[http://web.archive.org/20070222203231/hworld.by.ru/text/hatti/kizzdog.html Sutarties su Kicuvatna tekstas {{ru| }}]</ref>.

Antrasis žygis buvo labiau paruoštas. Persikėlęs per Eufratą, Supiluliumas be vargo atsiėmė Išuvą ir netikėtai puolė ir užėmė Mitanijos sostinę Vašukani (skr. Vasu-khani) {{coord|36.841164|N|40.070247|E|name=Washukanni (Tell el Fakhariya)}}<ref>[http://www.absoluteastronomy.com/topics/Tell_el_Fakhariya Tell el Fakharija]</ref>.

Po sutarties su Šunašuru II, gal ir su jo pagalba, Supiluliumui pavyko užimti eilę [[Senovės Sirija|Sirijos]] miestų–valstybių, tarp jų ir Nuchašše (Nuhašše), kuriame vietoj karaliaus Agi–Teššubo buvo paskirtas hetitų vietininkas Šarupšas<ref>[http://web.archive.org/20070222203312/hworld.by.ru/text/hatti/nuhhdog.html Sutartis su Nuchašše {{ru| }}]</ref>. Šio žygio į Siriją metu prasidėjo jos išlaisvinimas iš Egipto įtakos. Prie šios kovos prisidėjo ir naujos Amurru valstybės<ref>[http://www.touregypt.net/support/amurru.htm Amurru]</ref>, buvusios tarp [[Ugaritas|Ugarito]], [[Orontas|Oronto upės]] ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], karalius Abdi–Aširtas, kuris nebuvo nuolankus faraonui. Jam pavyko išplėsti savo valdas, užimant eilę miestų Sirijoje ir [[Palestinos regionas|Palestinoje]].

Supiluliumo planuose nebuvo numatyti kariniai veiksmai su Egiptu. Jis būtų sutikęs valstybių sieną laikyti Oronto upės vagą, bet pasipriešino [[Kadešas]]. Hetitų karo vežimai sutriuškino Kadešo armiją ir Supiluliumo armija užėmė žemes nuo [[Libanas|Libano]] iki netoli [[Damaskas|Damasko]]. [[Karchemišas|Karchemišo]] karaliumi buvo paskirtas Supiluliumo sūnus [[Pijasilis]], o [[Alepas|Alepo]]  – sūnus Telepinas<ref name="3imp">[http://historic.ru/books/item/f00/s00/z0000014/st004.shtml Trečioji imperija {{ru| }}]</ref>.

Situacija pasikeitė, kai Tanos (Mitanija) karalius įsiveržė į Zemarą ({{Ak|Sumuru}}). Išliko dokumentai, kuriuose aprašomas Mitanijos puolimas prieš Siriją, bei karaliaus Abdi–Aširto mirtis. Vieno [[Finikija|Finikijos]] ar Sirijos valdovo Katihu–Teššubo laiške rašoma, kad Mitanijos karalius su karo vežimais ir armija įsiveržė į Siriją, bet dėl vandens trūkumo jiems teko atsitraukti. Supiluliumo ir Nuchašše karaliaus sutartyje rašoma, kad hetitų paskirtas Nuchašše valdovas Šarupšas, prašė Supiluliumo pagalbos, kovai su Mitanija.

Išlikusi ir Supiluliumo sąjungos sutartis su Ugarito karaliumi Nikmadu II. Joje rašoma, kad prieš hetitus sukilo Mukišo (Alalahas) {{coord|36.237677|N|36.384838|E|name=Alalah (Alalakh)}} karalius Itur–Addu, Nukašše karalius Addu–Nerari ir Nijos karalius Agi–Teššubas.

Mirus Egipto faraonui [[Amenchotepas III|Amenchotepui III]], Supiluliumas su naujuoju Egipto faraonu [[Echnatonas|Amenchotepu IV]] pabandė palaikyti draugiškus santykius. Jis savo laiške faraonui rašė apie draugiškus santykius su Amenchotepu III, tuo pačiu siūlė atnaujinti draugystę<ref>[http://web.archive.org/20070222202934/hworld.by.ru/text/hatti/amarna.html Supiluliumo laiškas Egipto faraonui Echnatonui {{ru| }}]</ref>. Kažkokie santykiai tarp hetitų ir egiptiečių buvo suderinti, nes Supiluliumas gavo Egipto sutikimą steigti savo pirklių atstovybei egiptiečiams priklausančioje Sirijos ir Palestinos dalyse.

* [[Arnuvandas II]]  – sūnus, hetitų karalius.

* Telepinas  – sūnus, [[Alepas|Alepo]] karaliaus, Kicuvatnos religinis vadovas.

* Pijasilis (Pijaššilis) arba (Šarri-Kušuḫ)  – sūnus, [[Karchemišas|Karchemišo]] karalius, Sirijos vice–regentas.

* Zannanza  – sūnus, po Egipto faraono [[Tutanchamonas|Tutanchamono]] mirties ketinęs vesti našlę Ankhesenamun, bet buvo nužudytas [[Ajas II|Ajo II]] šalininkų.

* [[Muršilis II]]  – sūnus, hetitų karalius.

* vardas nežinomas  – dukra, ištekėjo už vasalinės šalies karaliaus.

* Muvatti  – dukra, ištekėjo už Miros ir Kuvalijos karaliaus Mašhviluvo.

* vardas nežinomas  – dukra, ištekėjo už Mitanijos karaliaus [[Šativaza|Šativazos]].

Po mirties parašyti „Supiluliumo analai“ yra vieninteliai šio periodo istoriniai šaltiniai. Diplomatinis susirašinėjimas su [[Amarna]] rodo, kad jau tuo metu egzistavo diplomatinis protokolas ir aukštas tarptautinių santykių lygis.

* Kituose šaltiniuose Supiluliumo I–jo valdymo metai yra nurodyti 1375 – 1340 1375–1340 m. pr. m. e.<ref>[http://www.alexhistory.narod.ru/World/Hronology/Titles/Tzar_of_Hittie.htm Hetitų karalystė {{ru| }}]</ref>, 1369  m. pr. m. e.  – 1335  m. pr. m. e.<ref>[http://www.miacum.ru/forum/database/history/339 Hetitų valdovai {{ru| }}]</ref> ir 1370 – 1336 1370–1336 m. pr. m. e.<ref>[http://www.historyfiles.co.uk/KingListsMiddEast/AnatoliaHittites.htm http://www.historyfiles.co.uk/KingListsMiddEast/AnatoliaHittites.htm Vidurio rytų karalystės. Hetitai]</ref>.