Lietuvos apskritys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
: ''Išsamiau apie Lietuvos administracinį suskirstymą žiūrėkite [[Lietuvos administracinis suskirstymas|čia]]''.
{{Lietuvos politinė sistema}}
'''[[Apskritis]]''' (istoriškai dar vadinta [[pavietas|pavietu]], [[ujezdas|ujezdu]]) – Lietuvos istorinis administracinis vienetas, egzistavęs nuo XIV a. Kaip administracinis vienetas su pertraukomis egzistavo iki 2010 m. Dabar Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kurios yra tik teritorinis, bet ne administracinis vienetas.
== Istorija ==
===LDK apskritys (pavietai) XIV-XVIII a.===
{{main|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis suskirstymas}}
[[LDK]] apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigakštystes, sudarant [[vaivadija]]s, stiprėjant [[bajorai|bajorų]] luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal [[Lenkija|Lenkijos]] administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki [[1564]]–[[1566]] m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.
Pagal lenkišką apskrities pavadinimą ''powiat'', LDK apskritys vadintos [[pavietas|pavietais]]. Pirmąkart šis terminas minimas [[1388]] m. [[Vytautas Didysis|Vytauto]] privilegijoje [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]] [[žydai|žydams]], tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi. [[1495]] m. jau minima [[Kauno apskritis]], o [[1496]] m. – [[Trakų apskritis]]. XVI a. pradžioje žinomos tokios apskritys [[Lietuva|Lietuvoje]]:
* [[Brastos apskritis]] ([[Brestas (Baltarusija)|Bresto]]),
* [[Birštono apskritis]],
* [[Breslaujos apskritis]],
* [[Darsūniškio apskritis]],
* [[Daugų apskritis]],
* [[Eišiškių apskritis]],
* [[Gardino apskritis]],
* [[Medininkų apskritis]],
* [[Polocko apskritis]],
* [[Rodūnios apskritis]],
* [[Semeliškių apskritis]],
* [[Vilniaus apskritis]] ir kt.
Per XVI a. 2-ojoje pusėje atliktą administracinę reformą vaivadijose sudarytos tokios apskritys:
* [[Trakų vaivadija]]:
** [[Gardino apskritis]]
** [[Kauno apskrities istorija|Kauno apskritis]]
** [[Trakų apskritis]]
** [[Upytės apskritis]]
* [[Vilniaus vaivadija]]:
** [[Ašmenos apskritis]]
** [[Breslaujos apskritis]]
** [[Lydos apskritis]]
** [[Vilkmergės apskritis]]
** [[Vilniaus apskrities istorija|Vilniaus apskritis]]
XVIII a. Žemaitijoje įkurtos apskritys:
* [[Raseinių apskritis]]
* [[Šiaulių apskrities istorija|Šiaulių apskritis]]
* [[Telšių apskrities istorija|Telšių apskritis]]
=== [[Rusijos imperija|Carinės Rusijos]] apskritys (ujezdai) ===
[[Vaizdas:Lithuania-1867-1914.svg|thumb|300px|Lietuva 1867-1914 m.]]
Padalijus lietuviškas žemes [[1795]] m. [[Rusija]]i atiteko 122.853 km² ploto. Jos buvo suskirstytos į 6 gubernijas:
* [[Gardino gubernija]]
* [[Kauno gubernija]] (7 lietuviškos apskritys)
* [[Kuršo gubernija]]
* [[Naugarduko gubernija]] (1 lietuviška apskritis)
* [[Suvalkų gubernija]]
* [[Vilniaus gubernija]] (5 lietuviškos apskritys)
Didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos [[1795]]–[[1797]] m. ir nuo [[1801]] metų priklausė [[Vilniaus gubernija]]i, o [[1797]]–[[1801]] m. – [[Lietuvos gubernija]]i. Tačiau [[1843]] metais [[Lietuva]] suskirstyta jau į dvi gubernijas – [[Kauno gubernija|Kauno]] ir [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]]. Be to, pietinė dabartinio [[Varėnos rajonas|Varėnos rajono]] dalis ir [[Druskininkų savivaldybė]] nuo [[1801]] m. įėjo į [[Gardino gubernija|Gardino guberniją]]. [[Palanga]] ir [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventoji]] su apylinkėmis priklausė [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] [[Gruobinios apskritis|Gruobinios apskričiai]] ([[1795]]–[[1917]] m.). Šios žemės pagal [[1921]] m. Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.
[[Lietuvos gubernijos|Gubernijos]] buvo suskirstytos į apskritis, kurių teritorijos atitiko senąsias LDK apskritis. [[1843]]–[[1914]] m. lietuviškas apskritis žr. [[Lietuvos ATS/1843|čia (1843 m.)]] ir [[Lietuvos ATS/1867|čia (1867–1914 m.)]].
Kuomet 1815 m. Rusijai perėjo [[Užnemunė]] (iki tol priklausė [[Prūsijos karalystė|Prūsijai]]), joje sudarytos dvi apskritys – [[Kalvarijos apskritis|Kalvarijos]] ir [[Marijampolės apskritis|Marijampolės]]. Jos abidvi priskirtos [[Augustavo vaivadija]]i, paskui – [[Augustavo gubernija]]i, o nuo [[1867]] m. – [[Suvalkų gubernija]]i.
Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdė [[ispravnikas]], ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po [[1861]] m. apskritys suskirstytos į [[valsčius]].
=== Tarpukario Lietuvos apskritys (1918-1939) ===
Per vokiečių okupaciją [[1915]]–[[1918]] m. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją [[Oberostas|Oberosto]] teritorijos dalį. Po karo [[Vilniaus kraštas]] atiteko [[Pirmoji Lenkijos respublika|Lenkija]]i, o [[Klaipėdos kraštas]] – [[Lietuva]]i. [[1919]] m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis (išsamiau [[Lietuvos ATS/1919|čia]]). [[1919]] m. [[sausio 16]] d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių.
[[1930]] m. buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau [[Lietuvos ATS/1930|čia]]). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., [[Seinų apskritis|Seinų]] buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu [[Šiaulių apskritis|Šiaulių]] – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į [[valsčius]]. [[Kauno miestas]], [[Klaipėdos miestas]], [[Panevėžio miestas]], [[Šiaulių miestas]] ir [[Ukmergės miestas]] taip pat turėjo atskirų apskričių statusą. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.
=== Sovietinės apskritys (1940-1950 m.) ===
[[1940]] m. Lietuvoje buvo 23 apskritys. [[1945]] m. atgavus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], jame liko trys tarpukario apskritys – [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos]], [[Pagėgių apskritis|Pagėgių]] ir [[Šilutės apskritis|Šilutės]]. [[1946]]–[[1947]] m. sudaryta 11 naujų apskričių, [[1949]] m. – dar 4. Tais metais [[LSSR]] iš viso buvo 41 apskritis (išsamiau [[Lietuvos ATS/1949|čia]]).
[[1950]] m. [[birželio 20]] d. [[LSSR AT]] prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į 4 sritis:
* [[Vilniaus sritis]]
* [[Kauno sritis]]
* [[Klaipėdos sritis]]
* [[Šiaulių sritis]]
Vėliau sritys panaikintos ir buvo sudaryti rajonai, kurių skaičius buvo bemaž dvigubai didesnis nei anksčiau buvusių apskričių.
== Lietuvos apskritys 1995-2010 m. ==
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, [[1994]] m. [[liepos 19]] d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių, kuriose buvo 56 savivaldybės. 1994 m. [[gruodžio 15]] d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. [[gruodžio 20]] d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka.
[[1995]]-2010 m. apskritys buvo stambiausias [[Lietuva|Lietuvoje]] administracinis vienetas. Apskritis sudarė teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – [[1999]] m. pagal [[savivaldybių reforma|savivaldybių reformą]] sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į [[Lietuvos seniūnijos|seniūnijas]]. Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apėmė tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apėmė po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apėmė šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.
Kiekviena apskritis turėjo Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys buvo pavaldžios valstybės administracijai. [[2010]] m. [[liepos 1]] d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apskriciu-virsininku-be-duonos-nepaliko.d?id=33992587 www.delfi.lt]</ref>
eilutė 269 ⟶ 340:
<br />23
|}
=== Teisinis statusas ===
Lietuvos apskritis buvo Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą [[ministerija]]s bei kitas Vyriausybės institucijas organizavo [[Vyriausybė]]. Apskrities valdymas buvo sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustatė ir keitė, pavadinimą jam suteikdavo ir keisdavo Lietuvos Respublikos [[Seimas]] Vyriausybės teikimu.
=== Apskrities viršininkas ===
Apskrities viršininko uždaviniai buvo:
* įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, [[švietimas|švietimo]], [[kultūra|kultūros]], sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, [[paminklotvarka|paminklotvarkos]], žemės naudojimo ir apsaugos, [[aplinkos apsauga|aplinkos apsaugos]] ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
| |||