Prienai: Skirtumas tarp puslapio versijų

|pavadinimas = {{PAGENAME}}Prienai

'''Prienai'''  – miestas [[Lietuva|Lietuvos]] pietuose, [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]], abipus [[Nemunas|Nemuno]]. [[Prienų rajono savivaldybė]]s centras, [[Prienų seniūnija]]. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante  – dešiniajame yra tik [[Paprienė]]s mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai.

Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas  – [[Prienų tiltas]]. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia]] (pastatyta [[1750]]  m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas [[Kęstutis|Kęstučiui]] (pastatytas iš bronzos [[1937]]  m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas [[1990]]  m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), [[Prienų piliavietė]] (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės  – miesto kapinės.

Miestas yra 39  km į pietus nuo [[Kaunas|Kauno]], 100  km į vakarus nuo [[Vilnius|Vilniaus]], 30  km į šiaurę nuo [[Alytus|Alytaus]] ir 40  km į rytus nuo [[Marijampolė]]s. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti [[Prienų šilas]]. Miesto pakraščiai prie [[Nemunas|Nemuno]] kranto priklauso [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniam parkui]]. Link [[Birštonas|Birštono]] kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Miesto prieigose prie kelio į [[Kaunas|Kauną]] stūkso [[Mačiūnų piliakalnis|Mačiūnų (Prienų) piliakalnis]].

Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo [[1502]]  m., kai Ldk [[Aleksandras]] [[Prienų dvaras|Prienų dvarą]] ir aplinkines žemes padovanojo didikui [[Mykolas Glinskis|Mykolui Glinskiui]]. [[1604]]  m. pastatyta pirmoji [[Prienų bažnyčia]]. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.

Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie [[Prienų dvaras|dvaro]]. [[1609]]  m. jam buvo suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. [[1782]]  m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai. <ref>{{Kauno marios 81|48}}</ref> [[1785]]  m. įkurta [[popierius|popieriaus]] dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas prie [[Popierinės tvenkinys|Popierinės tvenkinio]]). Joje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kookybės popierių. [[1791]]  m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir [[Prienų herbas|herbą]].

XIX a. miestas kiek išaugo  – [[1827]]  m. buvo 1972, o [[1897]]  m. 2477 gyventojai.

[[1946]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1954]]  m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).

[[1996]]  m. patvirtintas naujasis [[Prienų herbas]].

Miesto vardas tikriausiai asmenvardinės kilmės  – dar ir dabar ši pavardė yra sutinkama Lietuvoje.

* [[Lietuviai]] – 97,62 % (9 632);

* [[Rusai]] – 0,92 % (91);

* [[Čigonai]] – 0,30 % (30);

* [[Ukrainiečiai]] – 0,272 7% (27);

* [[Lenkai]] – 0,16 % (16);

* Kiti – 0,72 % (71).

* [[Lietuviai]] – 97,78 % (11 101);

* [[Rusai]] – 0,97 % (110);

* [[Ukrainiečiai]] – 0,26 % (29);

* [[Čigonai]] – 0,24 % (27);

* [[Lenkai]] – 0,16 % (18);

* Kiti – 0,6 % (68).

* [[Lietuviai]] – 61,5 % (2 005);

* [[Žydai]] – 29,26 % (954);

* [[Vokiečiai]] – 5,21 % (170);

* [[Lenkai]] – 3,13 % (102);

* [[Baltarusiai]] – 0,09 % (3);

* [[Rusai]] – 0,09 % (3);

* Kiti – 0,71 % (23).

* [[Gotardas Vilhelmas Butleris]] (1600-16601600–1660), karūnos rūmų iždininkas, karūnos rūmų [[pakamaris]], Prienų [[Seniūnas (Lenkija)|seniūnas]], Prienų pilies statybų pradininkas.

* [[Mykolas Butleris]] (1715-17821715–1782), Prienų seniūnas

* [[Maksimilijanas Tareiva]] (1832-18641832–1864), dvasininkas, [[1863]]  m. sukilimo dalyvis

* [[Nikodemas Silvanavičius]] (1834–1919), dailininkas, nuo [[1901]]  m. gyvenęs Prienuose ir [[Birštonas|Birštone]], miręs Prienuose. Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas.

Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, įkūrus popieriaus fabriką  – malūną. [[1868]]  m. Prienuose įsteigtas [[alus|alaus]] bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki [[1941]]  m.

Šiuo metu, vienas įžymesnių ir didesnių objektų  – vienintelė buvosioje TSRS veikianti [[sklandytuvas|sklandytuvų]] gamykla AB „Sportinė aviacija“. Įmonė įkurta [[1969]]  m. Čia dirbo ir konstruktorius [[Balys Karvelis]], sukūręs pirmą [[Stiklaplastikis|stiklaplastikio]] sklandytuvą BK-7, geriau žinomą kaip „Lietuva“.

Sportinę veiklą vykdo Kauno parašiutininkų ir [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] sporto klubai. Miesto krepšinio klubas [[Prienų Rūdupis]] 2009  m. sezone tapo [[NKL]] čempionais, o 2009–2010 sezone pateko į [[LKL]]. Taip pat veikia Aviakonstruktorių federacijos centras  – Prienų aviakonstruktorių klubas. Mieste įsikūrę [[FK Rūdupis Prienai]] ir [[FK Ąžuolas Prienai]] futbolo klubai. 2011  m. [[LKL]] sezone užėmė 3-iąją, vietą.