Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

49 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
{{kiti}}
{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}Prienai
|paveikslelis = Prienai1.JPG
|paveikslėlio tekstas = Vytauto gatvė
}}
 
'''Prienai'''  – miestas [[Lietuva|Lietuvos]] pietuose, [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]], abipus [[Nemunas|Nemuno]]. [[Prienų rajono savivaldybė]]s centras, [[Prienų seniūnija]]. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante  – dešiniajame yra tik [[Paprienė]]s mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai.
 
[[Vaizdas:Prienai church.jpg|thumb|left|180px|[[Prienų bažnyčia]]]]
 
Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas  – [[Prienų tiltas]]. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia]] (pastatyta [[1750]]  m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas [[Kęstutis|Kęstučiui]] (pastatytas iš bronzos [[1937]]  m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas [[1990]]  m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), [[Prienų piliavietė]] (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės  – miesto kapinės.
 
Prie [[Drubengis|Drubengio]] kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Išlikęs [[vandens malūnas]], pastatytas XIX a. Prienų piliavietės ir [[Prienų dvaras|Prienų dvaro]] vietoje.
{{Nemuno kilpų RP}}
 
Miestas yra 39  km į pietus nuo [[Kaunas|Kauno]], 100  km į vakarus nuo [[Vilnius|Vilniaus]], 30  km į šiaurę nuo [[Alytus|Alytaus]] ir 40  km į rytus nuo [[Marijampolė]]s. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti [[Prienų šilas]]. Miesto pakraščiai prie [[Nemunas|Nemuno]] kranto priklauso [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniam parkui]]. Link [[Birštonas|Birštono]] kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Miesto prieigose prie kelio į [[Kaunas|Kauną]] stūkso [[Mačiūnų piliakalnis|Mačiūnų (Prienų) piliakalnis]].
 
== Istorija ==
 
Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo [[1502]]  m., kai Ldk [[Aleksandras]] [[Prienų dvaras|Prienų dvarą]] ir aplinkines žemes padovanojo didikui [[Mykolas Glinskis|Mykolui Glinskiui]]. [[1604]]  m. pastatyta pirmoji [[Prienų bažnyčia]]. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.
 
Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie [[Prienų dvaras|dvaro]]. [[1609]]  m. jam buvo suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. [[1782]]  m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai. <ref>{{Kauno marios 81|48}}</ref> [[1785]]  m. įkurta [[popierius|popieriaus]] dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas prie [[Popierinės tvenkinys|Popierinės tvenkinio]]). Joje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kookybės popierių. [[1791]]  m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir [[Prienų herbas|herbą]].
 
XIX a. miestas kiek išaugo  – [[1827]]  m. buvo 1972, o [[1897]]  m. 2477 gyventojai.
 
[[1946]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1954]]  m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).
 
[[1996]]  m. patvirtintas naujasis [[Prienų herbas]].
 
{{adm2|4}}
[[Vaizdas:Prienai2.JPG|thumb|250px|Prienų rajono savivaldybė]]
 
Miesto vardas tikriausiai asmenvardinės kilmės  – dar ir dabar ši pavardė yra sutinkama Lietuvoje.
 
Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 9 867 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630&PHPSESSID=f4257a90983c4f011d530bbfa8d6cc4f 2011 m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]] – 97,62 % (9 632);
* [[Rusai]] – 0,92 % (91);
* [[Čigonai]] – 0,30 % (30);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,272 7% (27);
* [[Lenkai]] – 0,16 % (16);
* Kiti – 0,72 % (71).
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 11 353 žmonės:<ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2001 m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]] – 97,78 % (11 101);
* [[Rusai]] – 0,97 % (110);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,26 % (29);
* [[Čigonai]] – 0,24 % (27);
* [[Lenkai]] – 0,16 % (18);
* Kiti – 0,6 % (68).
|valign=top|
[[1923]] m. gyveno 3 260 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]] – 61,5 % (2 005);
* [[Žydai]] – 29,26 % (954);
* [[Vokiečiai]] – 5,21 % (170);
* [[Lenkai]] – 3,13 % (102);
* [[Baltarusiai]] – 0,09 % (3);
* [[Rusai]] – 0,09 % (3);
* Kiti – 0,71 % (23).
|}
 
* [[Aleksandras Butleris]], Prienų seniūnas
* [[Markas Antonis Butleris]], Prienų seniūnas
* [[Gotardas Vilhelmas Butleris]] (1600-16601600–1660), karūnos rūmų iždininkas, karūnos rūmų [[pakamaris]], Prienų [[Seniūnas (Lenkija)|seniūnas]], Prienų pilies statybų pradininkas.
* [[Mykolas Butleris]] (1715-17821715–1782), Prienų seniūnas
* [[Maksimilijanas Tareiva]] (1832-18641832–1864), dvasininkas, [[1863]]  m. sukilimo dalyvis
* [[Nikodemas Silvanavičius]] (1834–1919), dailininkas, nuo [[1901]]  m. gyvenęs Prienuose ir [[Birštonas|Birštone]], miręs Prienuose. Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas.
* [[Jonas Mačys-Kėkštas]] (1867–1902), poetas ir publicistas, palaidotas Prienuose.
* [[Matas Šalčius]] (1890–1940), rašytojas, keliautojas.
 
== Pramonė ==
Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, įkūrus popieriaus fabriką  – malūną. [[1868]]  m. Prienuose įsteigtas [[alus|alaus]] bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki [[1941]]  m.
 
Šiuo metu, vienas įžymesnių ir didesnių objektų  – vienintelė buvosioje TSRS veikianti [[sklandytuvas|sklandytuvų]] gamykla AB „Sportinė aviacija“. Įmonė įkurta [[1969]]  m. Čia dirbo ir konstruktorius [[Balys Karvelis]], sukūręs pirmą [[Stiklaplastikis|stiklaplastikio]] sklandytuvą BK-7, geriau žinomą kaip „Lietuva“.
 
Taip pat veikia UAB „Termikas“, AB „Nerka“, užsiimanti [[orlaivis|orlaivių]] remontu.
 
== Sportas ==
Sportinę veiklą vykdo Kauno parašiutininkų ir [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] sporto klubai. Miesto krepšinio klubas [[Prienų Rūdupis]] 2009  m. sezone tapo [[NKL]] čempionais, o 2009–2010 sezone pateko į [[LKL]]. Taip pat veikia Aviakonstruktorių federacijos centras  – Prienų aviakonstruktorių klubas. Mieste įsikūrę [[FK Rūdupis Prienai]] ir [[FK Ąžuolas Prienai]] futbolo klubai. 2011  m. [[LKL]] sezone užėmė 3-iąją, vietą.
 
[[Pociūnai (Prienai)|Pociūnuose]] ypač gerai išvystytas aviacijos ir parašiutinio sporto sektorius.
 
== Nuorodos ==
{{vikižodynas|no=T}}
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_IX/34 Preny [[Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas|Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne]], Tom IX, psl. 34 (lenk.)]
* {{ML|3|225|Prienai}}
* [http://www.muziejai.lt/Prienai/prienu_krasto_muziejus.htm Prienų krašto muziejus]
 
{{vikižodynas|no=T}}
{{PRIgyv}}
{{ltcity}}
15 145

pakeitimai