Pasinaudodamas nepasitenkinimu, kurį sukėlė [[Burbonai|Burbonų]] grįžimas į valdžią, Napoleonas [[vasario 26]] d., paliko Elbą ir [[kovo 1]] d. su 1100 karių daliniu bei keturiomis patrankomis išsilaipino [[Kanai|Kanuose]]. Atkurta monarchija nepatenkintų karių daliniai, pasiųsti Liudviko XVIII pasipriešinti Napoleonui, patys prie jo prisidėdavo, tad jis kovo 20 d. be šūvio įžengė į Paryžių. Iki liepos buvo atkurta imperija ir surinkta nauja kariuomenė. Napoleonas nusprendė žygiuoti į Belgiją ir užpulti ten esančias britų ir olandų pajėgas pavaldžias Velingtonui bei prūsus vadovaujamus Bliucherio, nelaukiant kol atžygiuos austrai ir rusai. [[LieposBirželio 15]] d, prancūzų armija kirto Belgijos sieną ir užėmė [[Šarlerua]], tačiau dėl gausybės armijos maršalų klaidų, vėlavimų ir nesusišnekėjimų, Napoleonui nepavyko gerai koordinuoti armijos dalinių judėjimo. Tai nulėmė kad, Bir[[birželio 16|želio 16]] d. Napoleonas tik atbloškė, otačiau nesutriuškino prūsų prie [[Linji mūšis|Linji]],; [[Michelmaršalo Ney|MišeliuiNėjaus korpusui Nėjui]] nepavyko užimti [[Kvatro-Braso mūšis|Kvatro-Braso]] kryžkelių, o. B[[birželio 18|irželio 18]] d. įvyko lemiamas mūšis. Per kelias valandas Naploenas palaužė Velingtoną. Tačiau pasiklydus maršalo Gruši korpusui ir anglams į pagalbą atskubėjus nesumuštiems Bliūcherio prūsams, prancūzų kariuomenė buvo sutriuškintasumušta. [[Vaterlo(Mūšio vieta netrukus pavadinta mūšis|Vaterlo mūšyje]]vardu.) NepavykusNapoleonui surinktinepavyko besitraukiančiųsutelkti besitraukiančios armijos pajėgų Napoleonasir birželio 2[[liepos 21|1]] d. jis grįžo į Paryžių. irPo kelių dienų Nacionalinė Asamblėja privertė jį kitąvisiškai dienąatsisakyti atsisakėimperatoriaus sosto. Pasidavęs anglams prieRošforo La Rošeliouoste, Napoleonas oficialiai suimamas 1815 m. liepos pabaigoje ir Anglijos ministrų kabineto sprendimu ištremiamas į [[Šv. Elenos sala|Šv. Elenos salą]], kurioje [[1821]] mmetų gegužės 5 d. ir mirė.