Napoleono karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pasinaudodamas nepasitenkinimu, kurį sukėlė [[Burbonai|Burbonų]] grįžimas į valdžią, Napoleonas [[vasario 26]] d., paliko Elbą ir [[kovo 1]] d. su 1100 karių daliniu bei keturiomis patrankomis išsilaipino [[Kanai|Kanuose]]. Atkurta monarchija nepatenkintų karių daliniai, pasiųsti Liudviko XVIII pasipriešinti Napoleonui, patys prie jo prisidėdavo, tad jis kovo 20 d. be šūvio įžengė į Paryžių. Iki liepos buvo atkurta imperija ir surinkta nauja kariuomenė. Napoleonas nusprendė žygiuoti į Belgiją ir užpulti ten esančias britų ir olandų pajėgas pavaldžias Velingtonui bei prūsus vadovaujamus Bliucherio, nelaukiant kol atžygiuos austrai ir rusai. [[Liepos 15]] d, prancūzų armija kirto Belgijos sieną ir užėmė [[Šarlerua]], tačiau dėl gausybės armijos maršalų klaidų, vėlavimų ir nesusišnekėjimų, Napoleonui nepavyko gerai koordinuoti armijos dalinių judėjimo. Tai nulėmė kad, [[birželio 16]] d. Napoleonas tik atbloškė, o nesutriuškino prūsų prie [[Linji mūšis|Linji]], [[Michel Ney|Mišeliui Nėjui]] nepavyko užimti [[Kvatro-Braso mūšis|Kvatro-Braso]] kryžkelių, o [[birželio 18]] d. prancūzų kariuomenė buvo sutriuškinta [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšyje]]. Nepavykus surinkti besitraukiančių pajėgų Napoleonas birželio 2[[liepos 21|1]] d. grįžo į Paryžių ir kitą dieną atsisakė sosto. Pasidavęs anglams prie La Rošelio, Napoleonas buvooficialiai suimamas liepos pabaigoje ir Anglijos ministrų kabineto sprendimu ištremiamas ištremtas į [[Šv. Elenos sala|Šv. Elenos salą]], kurioje [[1821]] m. ir mirė.