13:08, 9 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Bot: Migrating 62 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q25391 (translate me) ← Prieš tai darytas keitimas		21:54, 12 rugsėjo 2014 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 551 keitimas S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{otheruses}} [[~~File~~Vaizdas:Morocco Africa Flickr Rosino December 2005 84514010.jpg\|300px\|thumb\|Čebio [[ergas (reljefas)\| ergas]], Marokas]] '''Kopa''' - – [[vėjas\|vėjo]] supustyta smėlio kalva smėlėtuose pajūriuose, paežerėse, paupiuose, [[dykuma\|dykumose]]. Jos slenka vyraujančio vėjo kryptimi nuo kelių centimetrų iki kelių metrų per metus. Kopos yra dviejų rūšių: judriosios ir nejudriosios, kitaip negyvosios. Kai kopos apauga augalija, jos nustoja judėti ir tampa negyvosiomis kopomis. Senosios [[Lietuva\|Lietuvos]] pajūrio kopos susidarė prieš 5000 – 6000 metų. [[Kuršių nerija\|Kuršių nerijos]] kopos susidarė prieš 200 metų.<ref>Gudonavičienė ir kiti. „Iliustruotas enciklopedinis žinynas“. Kaunas. Jotema. 2005</ref> == Kopų judėjimas == Yra su smėlio kopų tipai – [[barchanas\|barchanai]] ir seifai, arba išilginės kopos. Barchanai paprastai būna dykumos pakraščiuose, kur smėlio palyginti nedaug ir dažnai yra šiek tiek krūmų skrebų. Šios kopos pjautuvo pavidalo: jų ragai atkreipti pavėjui. Tarp kopų yra gargždas arba plika uoliena. Vėjas lėkštuoju šlaitu pučia smiltis aukštyn. Kai jos pasiekia kopos viršūnę, nusirita žemyn statesniuoju pavėjiniu šlaitu. Taip smėlio grūdeliai iš kopos užpakalinės dalies nuolat pernešami į priešakinę, ir kopa lėtai slenka. Didžiulės kopos slenka nepaprastai lėtai, o maži barchanai nuslenka iki 15 m per metus. Kur barchanų yra daug, jie išsirikiuoja eile ir sudaro skersinę kopą. Seifai, arba išilginės kopos, užima gana didelius dykumo plotus. Tai ilgi smėlio gūbriai, kuriuos vienus nuo kitų skiria uolėti arba akmeningi ruožai, nuo kurių vėjo sūkuriai nupustė smėlį. Kur visą dykumą dengia smėlis, barchanai ir seifai susilieja ir sudaro netvarkingą kalvotą paviršių. Smulkiausios dulkės pakyla į orą tūkstančius metrų, nulekia šimtus kilometrų ir, jei būna išnešamos už dykumos ribų, nusėdusios sudaro labai derlingą liosinį [[dirvožemis\|dirvožemį]].<ref>Beazley Mitchell. „Žemė ir jos gėrybės“. Vilnius. Valstybinė enciklopedijų leidykla. 1992</ref> [[~~File~~Vaizdas:Dune en.svg\|thumb\|300px\|right\|Kopos judėjimas]] == Kopų formos == Eilutė 16: === Barchanai === Vėjo supustytos pusmėnulio arba pjautuvo pavidalo smėlio kalvos ilgais lėkštais priešvėjiniais, trumpais stačiais pavėjiniais šlaitais, pereinančiais į pavėjui atkreiptus ragus. <ref>Tarptautinių žodžių žodynas http://www.tzz.lt/</ref>. Barchanai labai judrios kopos per metus galinčios nukeliauti kelis šimtus metrų. === Barchaniniai gūbriai === Barchanai augdami ir slinkdami į priekį jungiasi, sukimba ragais arba prisišlieja vienas prie kito ir sudaro grandines, kalvagūbrius. === Išilginės kopos (seifai) === Ilgi, lygiagretūs gūbriai su nuobiriniais šlaitais iš abiejų pusių. Seifai gali būti daugiau kaip 300 km ilgio. === Skersinės kopos === Statmenos vyraujančio vėjo krypčiai, lygiagrečios kopų eilės, panašios į bangas. === Žvaigždiškos kopos === Radialinės simetriškos formos, kurių keteros spinduliais nutįsta iš centrinės viršūnės. Formuoja smarkūs kintančios krypties vėjai. === Kupoliškos kopos === Kupolo ar ovalo formos pavienės kopos. Kopos aukštį riboja smarkūs vėjai. Šios formos kopos retos. === Parabolinės kopos === Išlenktos su ilgais beveik lygiagrečiais prieš vėją atgręžtais ragais. Susidaro pustomuose smėlynuose, gali jungtis ir sudaryti grupes. Pasižymi dideliu judrumu. === Atvirkštinės kopos === Banguotos, atsitiktinės formos kopos. Formuoja pastovaus stiprumo vėjai, tačiau kintančios krypties. == Aukščiausios pasaulio kopos == eilutė 92 ⟶ 99: == Kopos Lietuvoje == Lietuvoje yra dviejų tipų kopos: pakrantės ir žemyninės. Didžiausios Lietuvoje kopos yra Kuršių nerijoje. Apaugusių mišku, žemyninių kopų yra Pietryčių (Dainavos) smėlingoje lygumoje, [[Varėnos rajono savivaldybė\|Varėnos rajone]], [[Kazlų Rūda\|Kazlų Rūdos]], [[Viešvilė]]s, Skersabalių apylinkėse.<ref>Pukelytė Violeta. „Senųjų žemyninių kopų tyrimai Lietuvoje“. Baltica, nr. 24 specialus leidimas. Vilnius. 2011. ~~147-150~~147–150</ref> Aukščiausios ir didžiausios kopos Lietuvoje yra [[Parnidžio kopa]] su Saulės laikrodžiu (52 m), [[Urbo kalnas\|Urbo kopa]] ant kurios stovi Nidos švyturys (52 m), [[Didžioji kopa]] (50 m). == Galerija == eilutė 107 ⟶ 114: == Nuorodos == * [http://www.tpl.lt/parnidzio-kopa-nidoje, Parnidžio kopa Nidoje] * [http://www.nerija.lt/krastovaizdis/parabolines-kopos, Parabolinės kopos Kuršių nerijoje] * [http://www.mytrips.lt/Idomybes/Mirusios-kopos/632, Mirusios kopos] * [http://www.environmentalgraffiti.com/news-10-highest-sand-dunes-world?image=16, 10 aukščiausių pasaulio kopų (anglų k.)] * [http://www.nikbarte.it/images/DUNE,%20unveiled%20beauties%20-%20by%20Nikbarte%20-%20the%20desert%20photographer/index.html, Kopų nuotraukų galerija] {{Vikižodynas\|kopa\|no=T}}

Kopa: Skirtumas tarp puslapio versijų