Vilniaus senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų

708 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
 
Tai vienas didžiausių [[Rytų Europa|Rytų Europos]] urbanistinių kompleksų, kuris pradėjo formuotis [[Viduramžiai]]s. Plotas – 3,59 km². Apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių, 1487 pastatais, kurių bendras plotas – 1 497 000 m². Senamiestyje yra daug katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių, gyvenamųjų namų, kultūros ir architektūros paminklų, muziejų.
 
Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai bei jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams ([[gotika]], [[Renesansas]], [[barokas]], [[klasicizmas]], šiek tiek [[Modernas|moderno]]), kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų [[XIV amžius|XIV]]–[[XIX amžius|XIX]] a. pastatų. [[XV amžius|XV]]–[[XVI amžius|XVI]] a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės.
 
Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir [[Vilniaus Aukštutinė pilis|Aukštutinės pilies]] įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas [[Gediminas|Gediminui]], [[Vilniaus katedra]]. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi [[Pilies gatvė]], kurios tęsiniai – Didžioji ir Aušros vartų gatvės – siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties [[Aušros vartai]]s. Rotušės aikštėje yra [[Vilniaus rotušė]] (pastatyta [[1799]] m. klasicizmo stiliumi, architektas [[Laurynas Gucevičius]]). Rotušės aikštė susiformavo XIV a., plečiantis miestui. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą.
Anoniminis naudotojas