|
[[Vaizdas:POL COA Korybut.svg|thumb|Herbas Kaributas]]
'''Uršulė Pranciška Višniovecka''' ({{pl|Franciszka Urszula Radziwiłłowa}}, {{be|Францішка Уршуля Радзівіл}}; [[1705]] m. [[vasario 13]] d., [[Čartoriskas]] — – [[1753]] m. [[gegužės 23]] d.) — – rašytoja ir dramaturgė, paskutinė Višnioveckių giminės atstovė, pirmoji moteris-rašytoja Lenkijoje ir Baltarusijoje.
== Biografija ==
Vienintelis vaikas Krokuvos kašteliono, Vilniaus vaivados, Krokuvos vaivados, Pinsko seniūno Jonušo Antonio Vyšnioveckio (1678—17411678–1741) ir jo žmonos Teofilės Leščinskos (1680—17571680–1757), Vaclovo dukros - – Karūnos pataurininkio, Karūnos raikytojo, Palenkės vaivados, Kovelsko ir Kameneso seniūno., dukros, vaikas.
[[1725]] metų m. [[balandžio 23]] d. ištekėjo už IX-to Nesvyžiaus ordinato [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės]] (vėliau — – [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiojo etmono]]), tapusiir tapo pirmąja jo žmona. KeturiNuo jo susilaukė keturių vaikaivaikų:
* [[Karolis Stanislovas Radvila II]] (1734—17901734–1790), X Nesvyžiaus ordinatas, Lietuvos pataurininkis (nuo [[1752]] m.), Lietuvos didysis ginklininka (nuo [1752 m.), Lvovo seniūnas (1755—62[[1755]]–[[1762]] m.), [[Vilniaus vaivada]] (1762—641762–[[1764]] m.);
* Jonušas Tadeušas (1734—17501734–1750), Karolio Stanislovo dvynisdvynys;
* Teofilė Konstancija (1738—18181738–1818), generolo-leitenanto Ignatijaus Marovskio ir rotmistro Jono Tadeušo Rozvadovskio žmona;
* Katerina Karolina (1740—17891740–1789), Lietuvos didžiojo vėliavininko [[:en:Stanisław Ferdynand Rzewuski|Stanislovo Ferdinando Rževuskio]] (1737—17861737–1786) žmona.
== Kūryba ==
Rašė eilėraščius lenkų kalba. Laiškus vyrui, dažnai išvykusiam iš Nesvyžiaus, rašė eiliuota forma.
Rašė pjeses Nesvyžiaus dvaro teatrui, perdirbdama prancūzų komedijas ir tragedijas, naudodama slavų legendų istorijas, antikos autorių kūrinius, arabų pasakų rinkinį „[[Tūkstantis ir viena naktis]]“. Pjesės daugiausia buvo didaktinio pobūdžio, eilė jų meilės tema, tuo tarpu jos komedijų ir tragedijų herojės — – vyrų išdavystės aukos. Bandė rašyti liberto operas.
Po jos mirties vienas iš aktorųaktorių, gyvenančių Nesvyžiuje, surinko visą jos kūrybą ir išleido su Michalo Žukovskio graviruotomgraviruotomis iliustracijomiliustracijomis pagal pačios Uršulės Pranciškos piešinius ({{pl|„Komedye y Tragedye“}}, Nieśwież, [[1754]])<ref>{{cite web|last=Widacka|first=Hanna.|authorlink=|coauthors=|datepublished=|url=http://www.wilanow-palac.art.pl/index.php?enc=407|title=Księżna sawantka|format=|work=|publisher=Muzeum Pałac w Wilanowie|accessdate=27 июля 2008|lang=pl|archiveurl=http://www.webcitation.org/66BqQXOaO|archivedate=2012-03-15}}</ref>. Rinkinį sudarė 16 pjesių ir 17 operinių libreto.
== Literatūra ==
* Масляніцына, I. М. Радзівіл Францішка Уршуля // Мысліцелі і асветнікі Беларусі. Энцыклапедычны даведнік / гал. рэд. Б. I. Сачанка. — – Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 1995. — – С. 276—281276–281. — – 672 с. — – 6000 экз. — – ISBN 985-11-0016-1. (белор.)
==Patabos Išnašos ==
{{reflist}}
{{DEFAULTSORT:Višniovecka, Uršulė Pranciška}}
[[Kategorija:Radvilos]]
[[Kategorija:Višnioveckiai]]
[[Kategorija:Lenkijos rašytojai]]
[[Kategorija:Baltarusijos rašytojai]]
[[ru:Радзивилл, Франциска Урсула]]
| 