Krasnoznamensko rajonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 9 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q80305.
Rotlink (aptarimas | indėlis)
S neveikianti nuoroda
Eilutė 41:
Iki [[1709]]–[[1711]] m. [[maras|maro]] dauguma rajono gyventojų buvo [[lietuviai]]. Nuo maro mirė apie 40 proc. gyventojų. Apie pusė likusių gyvų pasitraukė į Lietuvą ir [[Latvija|Latviją]], nes prasidėjo ir badas. Tačiau jau [[1713]] m. prasidėjo masinis vokiečių perkėlimas. [[1905]] m. mieste tik apie 5 proc., o apskrityje apie 10 proc. gyventojų laikė save lietuviais.
 
Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau [[1946]] m. [[rugsėjo 3]] d. geležinkelio sąstatu iš [[Rusija|Rusijos]] [[Oriolo sritis|Oriolo]] ir [[Voronežo sritis|Voronežo sričių]] atvyko pirmosios 937 persikėlėlių šeimos. Jau 1946 m. gruodžio 10 d. buvo užregistruoti pirmieji 25 kolūkiai ''„Победа“, „им. Ленина“, „Путь Ленина“, „Большевик“, „им. Кирова“, „им. Жданова“, „им. Чкалова“, „им. Калинина“'' ir kiti. Iki 1947 m. rajoną valdė karinė civilinių reikalų valdyba, 1947 m. [[gegužės 28]] d. įsteigtas srities deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o birželio 28 d. ir Krasnoznamensko rajono vykdomasis komitetas, kurio pirmasis posėdis įvyko 1947 m. liepos 1 d. Pirmininku išrinktas Arijus Isaakovas, sekretoriumi – Gavrilas Milovanovas. 1947 m. [[liepos 25]] d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku rajone įsteigta 11 kaimo apylinkių. Lapkričio mėn. išleistas pirmasis [[rajono laikraštis|rajono laikraščio]] „Krasnoje znamia“ (''«Красное Знамя»'' – Raudonoji vėliava) numeris. 1947 m. [[gruodžio 21]] d. įvyko pirmieji rajono ir apylinkių deputatų tarybų rinkimai, kuriuose dalyvavo 6615 rinkėjai. <ref>[http://web.archive.org/web/20111220115827/http://www.gov39.ru/zip/munipas_krasnoznamensk.zip Социально-экономическая характеристика муниципального образования «Краснознаменский муниципальный район» (паспорт)]</ref>
 
[[1947]] m. [[spalio 11]] d. [[TSRS]] Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai, įskaitant ir lietuvius, buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.