Utenos Saulės gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red.
Vilensija (aptarimas | indėlis)
+ foto
Eilutė 6:
|laidos =
|darbuotojai = 52
|pav = Utena Saulės gimnazija, 1927Utena.jpgJPG
|vieta = [[Utena]]
|emblema =
}}
[[Vaizdas:Utenos Saulės gimnazija.JPG|miniatiūra|250px|right|Gimnazija naujajame pastate]]
[[Vaizdas:Utena, Saulės gimnazija.JPG|miniatiūra|250px|right|Gimnazija [[Utenos dvaras|dvaro]] rūmuose, 2014 m.]]
[[Vaizdas:Utena Saulės gimnazija 1927.jpg|miniatiūra|250px|right|Saulės gimnazija, 1927 m.]]
 
'''Utenos „Saulės“ gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Utena|Utenoje]], K. Ladygos g. 18, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas [[lietuvių kalba]]. Įstaigos kodas 190181633. Steigėjas [[Utenos rajono savivaldybės taryba]].
eilutė 16 ⟶ 19:
[[1907]] m. [[balandžio 15]] d. dekano kun. A. Švatelio, kun. Jono Švagždžio, kun. Pr. Turausko iniciatyva įkuriamas Lietuvos švietimo [[Saulė (organizacija)|„Saulės“]] draugijos Utenos skyrius, kurio pastangomis [[1916]] m. sausio mėnesį įsteigta lietuviška „Saulės“ draugijos pradinė mokykla Utenoje ir apie 10 lietuviškų mokyklų kaime. [[1918]] m. [[sausio 10]] d. „Saulės“ progimnazija pradėjo darbą. [[1926]] m. progimnazijai suteiktas gimnazijos statusas. Leista atidaryti septintąją klasę. [[1927]]–[[1928]] mokslo metais mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą, ją baigė 21 mokinys. [[1929]] m. [[lapkričio 25]] d. LR švietimo ministro įsakymu „Saulės“ gimnazija pertvarkyta į valstybinę. Iki [[1939]] m. gimnazija turėjo virš 400 mokinių.
 
[[1940]] m. birželį Lietuvą okupuoja sovietų armija. Paleidžiamas tėvų komitetas, atsisakoma privalomų mokyklos uniformų, atleidžiami iš darbo tikybos mokytojai ir kunigai, likviduojama mokytojų sąjunga, jos vietoje įkuriama Meno ir švietimo darbuotojų sąjunga. Nustojo veikusios [[skautai|skautų]], [[ateitininkai|ateitininkųateitini[[Vaizdas:Utenos Saulės gimnazija.JPG|miniatiūra|250px|right]]nkų]], kitos vaikų ir jaunimo organizacijos, mokiniai, priklausę [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių]] organizacijai areštuojami ir tardomi. Gimnazijos vadovybei duotas įsakymas įkurti pionierių ir [[komjaunimas|komjaunimo]] organizacijas. 1940–[[1941]] mokslo metais gimnazijoje mokėsi 742 mokiniai, daugiausia žemesnėse klasėse, o vyresnėms įsteigta suaugusiųjų mokykla, kuri veikė prie gimnazijos vakarais.
 
Prasidėjęs [[Antrasis pasaulinis karas|sovietų karas su vokiečiais]] pakeitė padėtį savaip. 1941–[[1942]] mokslo metais gimnazijoje mokėsi 1200, [[1943]]–[[1944]] m. m. net 1400 mokinių. Klasės buvo didelės, po 45 mokinius klasėje. Artėjant frontui, vokiečių kariuomenė užėmė gimnazijos pastatus, mokiniai buvo išskirstyti po įvairias vietas. Mokėsi Šaulių namuose, vaistinėje, klebonijoje, name prie [[Krašuona|Krašuonos]] tilto, o raštinė su archyvu buvo perkelta į direktoriaus butą Daukanto gatvėje, kuris sudegė su visu archyvu.
eilutė 22 ⟶ 25:
Po karo veikė atskiros berniukų ir mergaičių gimnazijos, [[1949]] m. jos perorganizuotos į mišrias 1-ąją ir 2-ąją vidurines mokyklas. 1-oji vidurinė mokykla veikė buvusioje Katalikiškos dvasios „Saulės“ vidurinės mokyklos patalpose, dviejuose mediniuose namuose prie mokyklos, vadintuose „špokinyčiomis“ ir dabartinėje 3-oje vidurinėje mokykloje. Mokykloje mokėsi 1010 mokinių. Joje buvo keturiolika pradinių klasių ir devyniolika 5-11 klasių. Vyresnėse klasėse mokėsi daugiau berniukų. Dirbo 22 pedagogai. [[1951]]–[[1952]] m. m. mokykloje buvo 18 penktų-vienuoliktų ir 14 pradinių klasių, mokėsi apie 975 mokiniai.
 
[[Vaizdas:Utenos I-oji vidurinė 1967.jpg|200px250px|thumb|Utenos I-oji vidurinė mokykla 1967 m.]]
[[1960]] m. rudenį prasidėjo mokyklos statyba, o [[1962]] m. rugsėjo 1-osios šventė vyksta jau naujoje mokykloje. Mokykla tipinė, 920 vietų. Pastatas mūrinis, 3 aukštų su sporto ir aktų salėmis. Įrengtas mokyklos stadionas. Laiptai apsodinti žaluma. [[1963]]–[[1964]] mokslo metais mokėsi 838 mokiniai. Vidurinę mokyklą baigė 41 abiturientas. Direktoriaus iniciatyva įrengta mokyklos valgykla, dirbtuvės. Leidžiami sienlaikraščiai „Pirmieji žingsniai“, „Tarybinis moksleivis“ ir humoristinis „Šypsena“. Įdiegiamas privalomas gamybinis mokymas. 1964 m. į mokyklos patalpas įkeltas Vilniaus politechnikumo filialas bei Vakarinė mokykla ir internatas, kuris užėmė senąsias mokyklos patalpas. [[1970]] m. mokyklai suteiktas sovietinio veikėjo [[Teofilis Tilvytis|Teofilio Tilvyčio]] (1904–1969) vardas. Pereinama į kabinetinę darbo sistemą. Veikė 12 kabinetų. Vidurinę mokyklą baigė 41 mokinys. Iš viso mokykloje mokėsi 1508 mokiniai.