139 120
pakeitimų
Helmuth von Moltke: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
nėra keitimo aprašymo
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
|
=== Pirmasis Marnos mūšis ===
Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir [[Pirmasis Marnos mūšis|Pirmajam Marnos mūšiui]] [[1914]] m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo [[Karl Max Lichnowsky|Karlo Makso Lichonovskio]], jog [[Britų imperija|Britanijos]] užsienio reikalų sekretorius, seras [[Edward Grey|Edvardas Grėjus]], siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta [[Prancūzija]]. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos [[Vakarų frontas (Pirmasis pasaulinis karas)|Vakarų fronte]], perkelti į [[Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare|Rytų frontą]] kovoti prieš [[Rusijos imperija|Rusiją]]. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymu, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą
Vis dar yra išlikęs klausimas, ar galima vokiečių nesekmės Marnos mūšio galutinėjė stadijoje pagrindiniu kaltininku laikyti Moltkę. Kai kurie kritikai teigia, jog vokiečių pralaimėjimą lėmė Moltkės sprendimas susisilpninti [[Šlifeno planas|Šlifeno planą]]. Įrašai dokumentuose rodo, jog Moltkė buvo susirūpinęs frontu ties Rusija, todėl išsiuntė dalį pajėgų į rytus. Iš tiesų, dar prieš karą į rytų frontą buvo perkelta 180 000 vyrų.<ref>{{cite book |last=Crowley |first=Robert |editor-first=Robert |editor-last=Crowley |title=What If? |publisher=Penguin Group |date=September 1, 2001 |pages=275 |chapter=The What Ifs of 1914 |isbn=9780425176429 |accessdate=8 August 2013}}</ref> Vėliau, Marnos mūšio metu, daugybė karių buvo perkelta iš gyvybiškai svarbaus laikyto Vokietijos kariuomenės dešiniojo sparno, buvusio [[Elzasas|Elzase]] ir [[Lotaringija|Lotaringijoje]]. Prieštaringiausiai vertinamas Moltkės sprendimas pasiųsti du kariuomenės korpusus ir [[kavalerija|kavalerijos]] [[Divizija|diviziją]] [[Paul von Hindenburg|Hindenburgo]] ir [[Erich Ludendorff|Luderdorfo]] pajėgų sustiprinimui prieš pat užtikrintą pergalę [[Tanenbergo mūšis|Tanenbergo mūšyje]] 1914 m. Ši veiksmų seka, kai kurių istorikų manymu, buvo strateginė Šlifeno plano įgyvendinimo klaida. Didelė dalis istorikų, įskaitant Zuber ir S.L.A. Marshall, teigia, jog [[Alexander von Kluck|Aleksandro fon Kliuko]] pirmosios armijos nesugebėjimas išlaikyti tvirtą poziciją kartu su Karlo fon Biulovo antrąja armija, taip sukuriant tarpą tarp šių dviejų armijų netoli [[Paryžius|Paryžiaus]], buvo daug didesnė klaida nei bet kuri Moltkės planavimo spraga. Tam tikri istorikai prieštarauja tokiai nuomonei ir teigia, kad Moltkė prarado savo armijų kontrolę jau [[Rugpjūtis|rugpjūtį]] ir dėl to negalėjo tinkamai reaguoti, kai Pirmasis Marnos mūšis taip greitai išsivystė. Dar kiti istorikai teigia, jog strateginių alternatyvų gausa mūšio metu ir galimas Rusijos įsiveržimas į [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsiją]] apsunkino Moltkės sprendimus.<ref>{{cite web | url=http://www.firstworldwar.com/bio/moltke.htm | title=Who's Who - Helmuth von Moltke | accessdate=2007-01-02 | work=Firstworldwar.com}}</ref>
== Išnašos ==
{{reflist}}
{{kateg}}
| |||