Puškaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

107 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
koreg
S (nuimta kategorija)
(koreg)
'''Puškaitis''' (''Pus-chaits'', ''Puschaitis'') - vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu). Baltų mitologijoje Puškaitis buvo vaizduojamas dievaičiu, susijusiu su žeme ir gyvenančiu po šventu [[šeivamedis|šeivamedžiu]], kuris sietas su vaisingumu ir požemio viešpatija. Puškaitis rūpinosi žemės vaisiais, duoniniais javais. Jis turėjo pagalbininkus barstukus.
 
Šiuos dievukus garbino lietuviai, kuršiai, [[prūsai]], [[Gudija|gudai]] ir kt. Žmonės prašydavo šį dievaitį atsiųsti savo globoje esančius [[Barzdukas|barzdukus]], [[Morkopolas|morkopolus]], [[Gnomas|gnomus]] pripildyti aruodus [[javai|javų]] ir saugoti [[duona|duoną]]. Dėl to Puškaičiui ir jo dievukams svirne naktį būdavo paruošiamas stalas - apkraunamas duona, [[sūris|sūriu]], [[sviestas|sviestu]], [[alus|alumi]]. Jei kas tą maistą pavogdavo, žmonės šaukdavosi dangaus dievo [[Praamžius|Ūkopirmo]] ir žemės dievaičio Puškaičio keršto. Puškaičio ir [[Barstukas|barstukų]] (parstukų) [[kultas]] buvo [[Semba|Semboje]], [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Kuršas|Kurše]], [[Livonija|Livonijoje]]. Barstukai pasirodydavę šviečiant mėnuliui, dažniausiai juos matydavę ligoniai.
 
Senovės prūsų dievo Puškaičio pagalbininkai barzdukai - chtoninės būtybės - buvo laikomi žemės turtų saugotojais. Jie vaizduojami mažais barzdotais piršto didumo žmogeliais, gyvenančiais po žeme, esančia po medžiais, dažniausiai sodybose, kuriuos dievas Puškaitis siunčiantis į žmonių jaujas, kad prineštų javų ir juos saugotų. Juos dar vadindavo bezdukais - gyvenančiais po bezdo medžiu, t.y. po šeivamedžiu, kurį žmonės daug kur vadina bezdu, nes jis skleidžia ypatingą kvapą.
20 375

pakeitimai