Vandenynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas: ja:大洋 yra vertingas straipsnis; smulkūs taisymai
Kails (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Vandenynas''' – [[vanduo|vandens]] užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius visoarba 71% [[Žemė]]s paviršiaus (361×10<sup>6</sup> km²)<ref>Robert K. Logan. ''The Poetry of Physics and the Physics of Poetry.'' New York: World Scientific, 2010, 314 p. ISBN 978–981-4295-92-5.</ref> ploto. Žemės rutulio vandens apvalkalas, jungiantis visų vandenynų ir jūrų vandenis, supantis žemynus ir salas, sudaro [[pasaulinis vandenynas|Pasaulinį vandenyną]], kuriame oficialiai išskiriami penkiketuri vandenynai: [[Arkties vandenynas|Arkties]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto]], [[Indijos vandenynas|Indijos]], [[PietųRamusis vandenynas|PietųRamusis]] (arba AntarktiesDidysis), bei kartais išskiriamas penktasis - [[RamusisPietų vandenynas|RamusisPietų]] (arba DidysisAntarkties) vandenynaivandenynas.
 
[[Image:World ocean map.gif|right|thumb|250px|Paveiksliukas parodo skirtingas vandenynų ribas ir sąvokas]]
Vandenynai dengia 71% Žemės paviršiaus arba 361×10<sup>6</sup> km².<ref>Robert K. Logan
. ''The Poetry of Physics and the Physics of Poetry.'' New York: World Scientific, 2010, 314 p. ISBN 978–981-4295-92-5.</ref> Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis – apie 6 km. Žemės vandenynuose vanduo nuolat juda, nes [[vėjas|vėjai]] gena jų paviršiumi [[bangos|bangas]] ir sudaro [[srovė|sroves]]. [[Mėnulis]] su [[Saulė|Saule]] sukelia [[Potvynis ir atoslūgis|potvynius]] ir atoslūgius.
 
'''[[Arkties vandenynas]]'''  – mažiausias žemės vandenynas. Plotas  – 14 mln. km². Jis apima didelius plotus aplink [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalį]]. Pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu.
'''Ramusis vandenynas''' – didžiausias [[vandens telkinys]] Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto – 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta – [[Marianų lovys]] (įduba) – 11022 m. Vidutinis vandenyno gylis 3980 m. Plyti visose [[klimato juosta|klimato juostose]], išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškia [[pasatas|pasatai]], vakarinei daliai būdingi [[musonas|musonai]]. Vandenyne atsiranda viską nušluojantys atogrąžų [[uraganas|uraganai]] – [[taifūnas|taifūnai]].
 
'''[[Atlanto vandenynas]]''' – antras pagal dydį vandenynas, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Plotas – 82 mln. km². Jis yra gana jaunas – ne daugiau kaip 250 mln. metų. Vidutinis vandenyno gylis yra mažesnis už Ramiojo ir Indijos vandenynų. Atlanto vandenynas tyvuliuoja visose žemės klimato juostose, todėl jo klimatas labai įvairus.
 
'''[[Ramusis vandenynas]]'''  – didžiausias [[vandens telkinys]] Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto  – 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta  – [[Marianų lovys]] (įduba)  – 11022  m. Vidutinis vandenyno gylis 3980  m. Plyti visose [[klimato juosta|klimato juostose]], išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškia [[pasatas|pasatai]], vakarinei daliai būdingi [[musonas|musonai]]. Vandenyne atsiranda viską nušluojantys atogrąžų [[uraganas|uraganai]]  – [[taifūnas|taifūnai]].
'''Indijos vandenynas''' – trečias pagal dydį vandenynas, užimantis maždaug 20% viso žemės vandens paviršiaus. Plotas su [[jūra|jūromis]] 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km². Vidutinis gylis apie 3890 metrų. Pats giliausias vandenyno taškas yra [[Javos duburys|Javos duburyje]], jo gylis siekia 7450 metrų. Vandenyno [[klimatas|klimato]] ypatumas – sezoniniai vėjai musonai.
 
'''[[Indijos vandenynas]]''' – trečias pagal dydį vandenynas, užimantis maždaug 20% viso žemės vandens paviršiaus. Plotas su [[jūra|jūromis]] 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km². Vidutinis gylis apie 3890 metrų. Pats giliausias vandenyno taškas yra [[Javos duburys|Javos duburyje]], jo gylis siekia 7450 metrų. Vandenyno [[klimatas|klimato]] ypatumas – sezoniniai vėjai musonai.
'''Pietų vandenynas''' – tai aplink [[Antarktida|Antarktidos]] žemyną esantys vandenys. Pastaruoju metu nustatinėjamos oficialios Pietų vandenyno ribos. Tai būtų ketvirtas pagal dydį vandenynas.
 
'''[[Pietų vandenynas]]''' – tai aplink [[Antarktida|Antarktidos]] žemyną esantys vandenyspietinės Atlanto, Ramiojo, Indijos vandenynų dalys, kurios oficialiai nėra pripažintos atskiru Pietų vandenynu. Pastaruoju metu nustatinėjamos oficialios Pietų vandenyno ribos. Tai būtų ketvirtas pagal dydį ir penktas [[Žemė]]je vandenynas.
'''Arkties vandenynas''' – mažiausias žemės vandenynas. Plotas – 14 mln. km². Jis apima didelius plotus aplink [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalį]]. Pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu.
 
== Bendras vandenynų apibūdinimas ==
. ''The Poetry of Physics and the Physics of Poetry.'' New York: World Scientific, 2010, 314 p. ISBN 978–981-4295-92-5.</ref> Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis  – apie 6  km. Žemės vandenynuose vanduo nuolat juda, nes [[vėjas|vėjai]] gena jų paviršiumi [[bangos|bangas]] ir sudaro [[srovė|sroves]]. [[Mėnulis]] su [[Saulė|Saule]] sukelia [[Potvynis ir atoslūgis|potvynius]] ir atoslūgius.
 
== Vandenynų paviršinės srovės ==