Žemėpatis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jouli (aptarimas | indėlis)
S nuimta kategorija
Jouli (aptarimas | indėlis)
koreg
Eilutė 3:
Kiekvienas ūkininkas turėjo savo Žemėpatį, kuris visą sodybos žemę ir pačią sodybą saugojo ir valdė. Dievą Žemėpatį žmonės meldė sveikatos, susirgę įvairiomis ligomis. Supykdžius šį dievą, niekas nesisekdavo, dingdavo laimė, ir sėkmė, šeimininkui, vaikams, gyvuliams visose gyvenimo srityse sekdavo viena po kitos nelaimės.
 
Žemėpačiui 3 kartus per metus aukodavo [[miltai|miltus]], kai kur - [[kiaulė|paršus]], [[jautis|jaučius]], [[gaidys|gaidžius]]. Nauja marti pradėdama šeimininkauti jam aukodavo [[duona|duonos]] ir rankšluostį. Per derliaus šventės puotą gerdavo 12 statinių [[alus|alaus]], o namų dievams bei Žemėpačiui aukodavo [[juoda|juodus]] viščiukus, [[mėsa|mėsą]] aukodavo kitiems namų dievams, mėtydavo ją po stalu, į kampus ir valgydavo patys. Puotaudami dainuodavo ir pūsdavo ilgus trimitus. Semboje pjautą kiaulę valgydavo 7 dienas, o atliekas degindavo. Gyvulius [[krivis]] mušdavo per sąnarius ir dėkodavo už globą. Kartais tėvas sakydavo maldą ir gerdavo pagal saulę iš kaušelio, valgytos duonos gabalėlius mesdavo po stalu, o po to tėvas savo duoną iškeldavo dangun ir dėkodavo Dievui už tai, jog leido atšvęsti šventę.
 
Pastačius namą, būdavo atliekamos apeigos Žemėpačiui ir Žemynai: į namą pirma įleidžiama jauna višta dedeklė ir gaidys. Šitie paukščiai vaikščiodavo ir lesdavo su kitomis vištomis, tačiau buvo laikomi dievo Žemėpačio paukščiais. Vėliau šeimininkė paritindavo į naujus namus du kepalus duonos, kurių vienas buvo skirtas jai pačiai, o kitas - šeimininkui. Stebėdavo, kuris kepalas pariedėjęs atsistos ant apatinės plutos, kuris - aukštielninkas. Kuriam skirtas kepalas nukris aukštielninkas, tas pirma numirs. Tai padarius, duona buvo suraikoma ir išdalijama neturtingiesiems arba elgetoms, o šeimininkas linkėdavo dievo vardu laimingo gyvenimo ir lengvos mirties. Baigdami vėl prašydavo Žemėpatį, kad jis saugotų visus trobesius ir gyvenamąjį namą. Vėliau pradėdavo ruošti įkurtuvių vaišes, kviesdavo kaimynus. Pirmasis įėjęs svečias griūdavo ant žemės ir voliodavosi, sakydamas: "Kaip aš čia rituosi, duok dieve, kad taip visa gerovė, laimė, suktųsi aplink žmones". Paskui prasidėdavo vaišės.