Lieponys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
}}
 
'''Lieponys''' – kaimas [[Trakų rajono savivaldybė]]je, ~10 km į pietvakarius nuo [[Rūdiškės|Rūdiškių]], ~13 km į šiaurės vakarus nuo [[Valkininkai|Valkininkų]].
 
Netoliese įsikūrę [[Mažieji Lieponys]].
 
== Pavadinimo kilmė ==
Senesniuose istorijos šaltiniuose dar vadinamas Liepūnais ir Leipūnais.<ref>Lieponys // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 50-51.</ref> Manoma, kad vietovės pavadinimas kilo nuo šalia kaimo augusių liepynų.<ref>Kviklys, Bronius. Lieponys // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 469.</ref>
 
== Istorija ==
eilutė 27 ⟶ 30:
{{adme}}
 
Lieponys žinomi nuo XIV a., kai čia buvo karaliaus Jogailos dvaras ir valsčius.<ref>Lieponys // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 543.</ref> Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1387 m. Tais metais Lenkijos karalius [[Jogaila]] dovanojimo raštu broliui [[Skirgaila|Skirgailai]] perdavė valdyti Trakų kunigaikštystę su Lieponimis ir kitais valsčiais.
 
=== 16 amžius ===
1516 m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas_Senasis|Žygimantas Senasis]] Lieponis ir kitus kaimus už 400 kapų grašių perdavė valdyti Jokūbui Kuncevičiui.<ref>Isokas, Gediminas. Trakų urėdijos miškų istorija: [Lieponių dvaras ir miškai, p. 45-46] / Gediminas Isokas, Antanas Tervydis. – Vilnius, 2008. – 240 p.: iliustr.</ref> 1524 m. valdė Morkus Kuncevičius.
 
1536 m. dvarą laikė karaliaus dvariškis Andrius Mackevičius. Tačiau jis valdydamas nesilaikė valdovo duotų valstiečių valdymo nuostatų, todėl pateko į valdovo nemalonę. 1541 m. [[Žygimantas_Senasis|Žygimantas Senasis]] atėmė iš Andriaus Mackevičiaus Lieponis už valstiečių engimą ir pasipriešinimą karalienei [[Bona_Sforza|Bonai Sforcai]]. Tuomet žemių valdytoju paskirtas valdovo dvariškis Vaitiekus Jundilas. 1581 m. Lieponių palivarkas buvo įkeistas Užgorodo kaštelionui Kasparui Klodzinskiui.
 
=== 17 amžius ===
1611 m. Lieponis laikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginklininkas, Lieponių seniūnas ir girininkas [[Mikalojus Kristupas Chaleckis]].
 
XVII a. dvarui priklausė ūkiniai pastatai, pirtis su kanalizacija ir žalvariniais vamzdžiais, kuriais tekėjo karštas vanduo iš kubilo, karalienės gyvenamasis namas. Už jo buvo įkurta kalvė, ginklų kalykla su plytinėmis krosnimis, kalėjimas baudžiauninkams, tvenkiniai, daržai, žemė. Dvarui priklausė amatininkai, kalviai, račiai, puodžiai, klėtininkai.<ref>Danilevičius, Eugenijus. XII maršrutas: Gyvenvietės tarp miškų: [Lieponys] // Danilevičius, Eugenijus. Maršrutai iš Vilniaus. – Vilnius, 1975. – P. 70-72.</ref><ref>Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės [Lieponys]. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai: 1 kn., p. 12, 14, 15, 244, 245.</ref>
Lieponys kartu su Valkininkais sudarė vieną apskritį, kuri 1566 m. buvo panaikinta ir įjungta į Trakų apskritį, kuri tokiu pavidalu išliko iki Pirmojo pasaulinio karo.
 
Lieponių apylinkėse buvo kasama geležies rūda, veikė geležies lydymo krosnys. XVII a. Lieponys buvo vadinami miesteliu.<ref>Šaduikis, Česlovas. Senovės mūšis Lieponyse // Spartuolis. – 1973, saus. 20, p. 3.</ref> Lieponių miestelis su ženklais pažymėtas 1613 m., 1665 m., 1749 m. LDK žemėlapiuose.<ref>Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės [Lieponys]. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai: 1 kn., p. 12, 14, 15, 244, 245.</ref>
1700 m. ties Lieponimis įvyko lemiamas mūšis tarp dviejų Lietuvos kariuomenių pulkų: bajorų [[Valkininkų_konfederacija|Valkininkų konfederatų]] kariuomenės, kurioje buvo Višniaveckių, [[Radvilos|Radvilų]], [[Oginskiai|Oginskių]] daliniai, ir didikų [[Sapiegos|Sapiegų]] pulkų. Lietuvos bajorų konfederatų 12 tūkst. dalinys sumušė perpus mažesnę – 5 tūkst. Lietuvos etmono [[Kazimieras_Jonas_Sapiega|Kazimiero Sapiegos]] kariuomenę. Šiame mūšyje žuvo apie tūkstantis karių, kurie buvo palaidoti Bradelio kalne. Lieponių kaime dabartinių kapinių žemėje stovėjo koplyčia, sudeginta per karą su švedais XVIII a. pradžioje.<ref>Žilinskienė, Elena. Lieponys // Žilinskienė, Elena. Gimtieji Tiltai ir jų žmonės. – Vilnius, 2004. – P.    12-13.</ref> 
 
=== 20-21 amžius ===
1906 m. Lieponyse įsteigta rusų pradžios mokykla .
 
1923 m. prie Lieponių vyko mūšiai dėl Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo.<ref>Aišauskas, Kazys. Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo, 1923 m. vasario 15-23 d. // Karys. – 1972, Nr. 9, p. 296—299.</ref>
 
<nowiki> </nowiki>1925-1927 m. veikė lietuviška [[Lietuvių_švietimo_draugija_Rytas|„Ryto“ draugijos]] mokykla. 1939 m. įsteigta pradinė, 1947 m. – septynmetė, 1961-1977 m. veikė aštuonmetė mokykla.
 
[[Pirmas_pasaulinis_karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais, slenkant frontui, beveik pusė kaimo sudeginta. 1923–1939 m. buvo okupuotas lenkų. Iki 1936 m. veikė [[Šv._Kazimiero_draugija|Šv. Kazimiero draugija]], platinusi lietuviškus laikraščius ir knygas, turėjusi bibliotekėlę. Draugijos pastangomis 1930 m., minint kunigaikščio [[Vytautas_Didysis|Vytauto Didžiojo]] 600-ąsias mirties metines, kaimo viduryje buvo pastatytas kryžius. 
 
1936 m. buvo suvaidintas pirmasis lietuviškas vaidinimas – R. Keturakio komedija [[Amerika_pirtyje|„Amerika pirtyje“]] [6].
 
Sovietmečiu buvo įkurtas „Pergalės“ kolūkis, vėliau sujungtas su Tiltų kolūkiu. 1940-1975 m. buvo Lieponių apylinkės centras, perkėlus į Tiltus, Lieponių apylinkė veikė iki 1988 m.
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=7|till=500|inc=100|incmin=20