Helmuth von Moltke: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
eilutė 24 ⟶ 22:
===Pirmasis Marnos mūšis===
Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir [[Pirmasis Marnos mūšis|Pirmajam Marnos mūšiui]] [[1914]] m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo [[Karl Max Lichnowsky|Karlo Makso Lichonovskio]], jog [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] užsienio reikalų sekretorius, seras [[Edward Grey|Edvardas Grėjus]], siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta Prancūzija. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos vakarų fronte, perkelti į rytinį frontą kovoti prieš [[Rusija|Rusiją]]. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymų, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą butų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas [[Hermann von Staab|Hermanas fon Štabas]] piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje.<ref name="Tuchman62">{{cite book |last=Tuchman |first=Barbara |title=The Guns of August |publisher=Ballantine Press |location= |year=1962 |isbn= |accessdate=8 August 2013}}</ref> Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą,<ref name="Tuchman62" /> o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas [[1914]] m. [[spalio 25]] d. užėmė [[Erich von Falkenhayn|Erikas fon
Vis dar yra išlikęs klausimas, ar galima vokiečių nesekmės Marnos mūšio galutinėjė stadijoje pagrindiniu kaltininku laikyti Moltkę. Kai kurie kritikai teigia, jog vokiečių pralaimėjimą lėmė Moltkės sprendimas susisilpninti [[Šlifeno planas|Šlifeno planą]]. Įrašai dokumentuose rodo, jog Moltkė buvo susirūpinęs frontu ties Rusija, todėl išsiuntė dalį pajėgų į rytus. Iš tiesų, dar prieš karą į rytų frontą buvo perkelta 180 000 vyrų.<ref>{{cite book |last=Crowley |first=Robert |editor-first=Robert |editor-last=Crowley |title=What If? |publisher=Penguin Group |date=September 1, 2001 |pages=275 |chapter=The What Ifs of 1914 |isbn=9780425176429 |accessdate=8 August 2013}}</ref> Vėliau, Marnos mūšio metu, daugybė karių buvo perkelta iš gyvybiškai svarbaus laikyto Vokietijos kariuomenės dešiniojo sparno, buvusio [[Elzasas|Elzase]] ir [[Lotaringija|Lotaringijoje]]. Prieštaringiausiai vertinamas Moltkės sprendimas pasiųsti du kariuomenės korpusus ir [[kavalerija|kavalerijos]] [[Divizija|diviziją]] [[Paul von Hindenburg|Hindenburgo]] ir [[Erich Ludendorff|Luderdorfo]] pajėgų sustiprinimui prieš pat užtikrintą pergalę [[Tanenbergo mūšis|Tanenbergo mūšyje]] 1914 m. Ši veiksmų seka, kai kurių istorikų manymu, buvo strateginė Šlifeno plano įgyvendinimo klaida. Didelė dalis istorikų, įskaitant Zuber ir S.L.A. Marshall, teigia, jog [[Alexander von Kluck|Aleksandro fon Kliuko]] pirmosios armijos nesugebėjimas išlaikyti tvirtą poziciją kartu su Karlo fon Biulovo antrąja armija, taip sukuriant tarpą tarp šių dviejų armijų netoli Paryžiaus, buvo daug didesnė klaida nei bet kuri Moltkės planavimo spraga. Tam tikri istorikai prieštarauja tokiai nuomonei ir teigia, kad Moltkė prarado savo armijų kontrolę jau rugpjūtį ir dėl to negalėjo tinkamai reaguoti, kai Pirmasis Marnos mūšis taip greitai išsivystė. Dar kiti istorikai teigia, jog strateginių alternatyvų gausa mūšio metu ir galimas Rusijos įsiveržimas į [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsiją]] apsunkino Moltkės sprendimus.<ref>{{cite web | url=http://www.firstworldwar.com/bio/moltke.htm | title=Who's Who - Helmuth von Moltke | accessdate=2007-01-02 | work=Firstworldwar.com}}</ref>
===Vėlesnė veikla ir mirtis===
[[File:Invalidenfriedhof, Grab von Moltke.jpg|thumb|Helmuto fon Moltkės kapas [[Berlynas|Berlyne]].]]
Pakeistas Falkenhajeno, Moltkė gavo pakaitinių Generaliniam štabui ofiso viršininko ({{vok|Der stellvertretende Generalstab}}) pareigas. Jo pagrindinės užduotys buvo organizuoti ir siųsti kariuomenės rezervą į reikiamas vietas bei kontroliuoti teritorinius armijos korpusus, atsižvelgiant į padėtį tų karinių dalinių, kurie yra fronte. Moltkės sveikata toliau prastėjo ir jis mirė [[Maršalas|maršalo]] [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaro fon der Golco]] laidotuvių metu [[1916]] m. [[birželio 18]] d.
==Išnašos==
| |||