Helmuth von Moltke: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
Helmutas fon Moltkė gimė [[Bendorfas|Bendorfe]], [[Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė|Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje]]. Jis buvo pavadintas savo dėdės, Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės, garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkę Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo [[1875]] iki [[1878]] m. jis lankė Karo Akademiją ir [[1880]] m. prisijungė prie Generalinio štabo. [[1882]] m. jis tapo asmeniniu savo dėdės adjutantu. [[1891]] m., po savo dėdės mirties, jis tapo [[Vilhelmas II|Vilhelmo II]] adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai 1902 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.<ref name="Mombauer2001">{{cite book |last=[[Annika Mombauer|Mombauer]] |first=[[Annika Mombauer|Annika]] |title=Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge and New York |year=2001 |isbn=978-0-521-79101-4 |accessdate=8 August 2013}}</ref> [[1904]] m. Moltkei buvo suteiktos [[Generolas kvartirmeisteris|generolo kvartirmeisterio]] pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. 1906 m., po [[Alfred von Schlieffen|Šlifeno]] pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo [[Hans Hartwig von Beseler|Hansas Hartvigas fon Beseleris]], [[Karl von Bülow|Karlas fon Biulovas]] ir [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaras fon der Golcas]].<ref name="Mombauer2001" />Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su [[kaizeris|kaizeriu]]. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.<ref name="Mombauer2001" />
===Pirmasis Marnos mūšis===
Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir [[Pirmasis Marnos mūšis|Pirmajam Marnos mūšiui]] [[1914]] m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo [[Karl Max Lichnowsky|Karlo Makso Lichonovskio]], jog [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] užsienio reikalų sekretorius, seras [[Edward Grey|Edvardas Grėjus]], siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta Prancūzija. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos vakarų fronte, perkelti į rytinį frontą kovoti prieš Rusiją. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymų, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą butų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas [[Hermann von Staab|Hermanas fon Štabas]] piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje.<ref name="Tuchman62">{{cite book |last=Tuchman |first=Barbara |title=The Guns of August |publisher=Ballantine Press |location= |year=1962 |isbn= |accessdate=8 August 2013}}</ref> Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą,<ref name="Tuchman62" /> o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas [[1914]] m. [[spalio 25]] d. užėmė [[Erich von Falkenhayn|Erikas fon Falkehajenas]].
===Vėlesnė veikla===
| |||