Antakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 33:
Antakalnis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių. [[1956]] m. Kalnų parke atkasta [[XIV a.]] – [[XV a.]] sodybvietė, kurioje rasta [[žalvaris|žalvario]] ir [[geležis|geležies]] dirbinių, [[keramika|keramikos]]. Aptikta pylimo žymių. [[1588]] m. valdovas [[Zigmantas Vaza]] už sklypą jo statomiems rūmų ūkiniams pastatams Vilniaus kapitulai atidavė Antakalnį su 23 kiemais. [[XVII a.]] šią valdą iš kapitulos nupirko [[Kazimieras Jonas Sapiega]] ([[1637]]–[[1720]] m.).
XVII- [[XVIII a.]] Antakalnio dalys priklausė didikams [[Sapiegos|Sapiegoms]], [[Pacai|Pacams]], [[Sluškos|Sluškoms]], [[Radvilos|Radviloms]]. Jie statydinosi puošnius rūmus, veisė parkus ir sodus (be kitų, [[Sapiegų rūmų parkas]]). Iki [[1500]] m. pastatyta [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo bažnyčia]], perstatyta [[1609]]–[[1616]] m., [[1625]] m. perduota Laterano kanauninkams. [[1668]]–[[1684]] m. jos vietoje [[Mykolas Kazimieras Pacas]] ([[1624]]–[[1682]] m.) pastatydino naują bažnyčią. [[1677]]–1682 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, uždarytas [[1864]] m. po sukilimo. Didelėje aikštėje priešais bažnyčią iki [[1940]] m. vykdavo šventųjų apaštalų Petro ir Povilo (Petrinių) atlaidai ir mugės. [[1693]] m. Kazimieras Jonas Sapiega Antakalnyje įkurdino vienuolius [[trinitoriai|trinitorius]], jiems [[1694]]–[[1717]] m. pastatydino [[Vilniaus Išganytojo bažnyčia|Trinitorių, arba Išganytojo, bažnyčią]], kuri 1864 m. buvo paversta Mykolo Arkangelo cerkve, [[1919]] m. grąžinta katalikams, [[1948]] m. uždaryta, ir trinitorių vienuolyną, kuris 1864 m. buvo uždarytas, paverstas kareivinėmis, [[1993]]–[[1998]] m. jame veikė [[Vilniaus kunigų seminarija]].
[[1691]]–1694 m. [[Polocko vaivada]] [[Domininkas Mykolas Sluška]] pastatydino [[Sluškų rūmai|rūmus]], kurių fasade prikalė marmurinę lentą su užrašu: ''„Kalnus nustūmiau, Neries verpetus nuraminau, kaip nugalėtojas iškilau virš kalvų viršūnių, nesiremdamas į jas, tapau ramybės prieglobsčiu ir pirmuoju Antakalnio paminklu. Įžengęs į šiuos rūmus, svečias tepalieka pareigybių togą ir savo karinius ženklus – jį čia nuramins taikos deivė ir globos mėnulio bičiulystė.“'' Tačiau lyg pasityčiodama Rusijos imperijos administracija rūmuose [[XIX a.]] pradžioje įrengė politinių kalinių kalėjimą (Citadelė Nr. 14 m.) Jame buvo kalinami [[1831]] m. ir [[1863]] m. sukilimų dalyviai. Kaip kalėjimą [[1919]]–1940 m. rūmus naudojo ir Vilnių okupavę lenkai.
| |||