Sapiegų rūmų parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sapiegų rūmų parkas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
'''Sapiegų rūmų parkas''' – vienas seniausių [[Vilnius|Vilniaus]] parkų, įkurtų prie [[Lietuvos didysis etmonas|didžiojo etmono]] [[Kazimieras Jonas Sapiega|Kazimiero Jono Sapiegos]] [[XVII a.]] statytų [[barokas|baroko]] stiliaus rūmų [[Antakalnis|Antakalnyje]]. '''Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso parkas''' driekiasi tarp Antakalnio ir L. Sapiegos gatvių. [[2001]] m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą.<ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25773&lang=lt</ref>
Parkas yra [[Sapieginė]]s miško terasoje, o pakraščiuose susilieja su šiuo mišku. Parko dalyje, užimančioje 8 ha plotą, įsikūrusi [[viešoji įstaiga]] „Šv. Roko ligoninė“ (slauga, ilgalaikio gydymo paslaugos)
▲Parkas yra [[Sapieginė]]s miško terasoje, o pakraščiuose susilieja su šiuo mišku. Parko dalyje, užimančioje 8 ha plotą, įsikūrusi [[viešoji įstaiga]] „Šv. Roko ligoninė“ (slauga, ilgalaikio gydymo paslaugos), kita parko dalis yra už jos teritorijos ribų. Parkas yra sudėtingo plano, jame vyrauja vietiniai medžiai: [[mažalapė liepa]], [[paprastasis uosis]], [[paprastasis klevas]], [[karpotasis beržas]], [[raudonasis ąžuolas]], [[kalninė guoba]]. Iš introdukuotų medžių: [[paprastasis kaštonas]], [[europinis maumedis]], [[baltažiedė robinija]], [[didžialapė liepa]]. Netoli įvažiavimo vartų prie Antakalnio gatvės auga [[Sapiegų parko liepa|seniausia Vilniuje liepa]]. Iki mūsų dienų išlikusi parką juosianti siena ir senieji parko medžiai, baroko laikais paplitęs radialinis parko išplanavimas.
Vienu metu ligoninės teritorija buvo uždaryta, į ją negalėjo patekti nė vienas miestietis. Tačiau ligoninei atvėrus vartus parko lankomumas išlieka mažas.<ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/i-sapiegu-rumu-parka-vilioja-zaisminga-skeciu-girlianda.htm</ref>
eilutė 13 ⟶ 12:
Parkas pradėtas kurti [[XVII a.]] pabaigoje, [[XVIII a.]] viduryje tvarkytas ir papildytas landšaftine pietine dalimi, tvarkytas [[XIX a.]] pabaigoje.
Nuo [[Sapiegų rūmai|Sapiegų rūmų]] gyvavimo pradžios parko apylinkės visiškai pasikeitė. Sapiegų parko formą suformavo į [[Neris|Nerį]] tekėjęs upelis nuo Sapiegų kalvų (dabartinės L. Sapiegos gatvės vietoje buvo upelio vaga) ir kitas upelis, tekėjęs per [[Vilniaus Išganytojo bažnyčia|Trinitorių bažnyčios]] šventorių. Sapiegų valdos užėmė didelį plotą nuo Neries, per Antakalnio kalvas iki [[Rokantiškės|Rokantiškių]], iki [[Vilnia|Vilnios]] upės. Reprezentacinius vasaros rūmus supo 8 ha parkas, kartu su rūmais sudarantis vieningą barokinį ansamblį.
Sapiegų rezidencijos parkas suformuotas [[XVIII a.]] pirmoje pusėje. Tai seniausias ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Plati tiesi alėja – pagrindinė kompozicijos ašis – buvo nukreipta į rūmų centrą ir pabrėžė Sapiegų rezidencijos reikšmę. Parke buvo gausu tvenkinių, parteryje – gėlynų ir retų rūšių augalų. Alėjos vedė prie taisyklingose aikštelėse įrengtų fontanų, dekoratyvinių skulptūrų, pavėsinių, paviljonų. Šalia buvo giraitė, žvėrynas. [[XVIII a.]] antrojoje pusėje parkas išplėstas į pietų pusę, įrengta landšaftinė dalis. Šiame parke nebuvo sodinama egzotinių medžių, augintos vietinės rūšys. Sapiegos sakė, kad parką kuria prisimindami ir gerbdami savo protėvių praeitį. Tuometinis miesto architektas prancūzas Joseph Poussier parką perkūrė ir ligoninei pritaikė [[1809]] metais.
| |||