Antonello da Messina: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 7 metus
S (Edit)
Prieš [[1457]] m., kai dokumentuotas pirmasis užsakymas, Antonelas grįžo į gimtąją Mesiną, kur įkūrė savas sėkmingas Pietų Italijoje dirbtuves. Jose darbavosi jo brolis ir pusbrolis, bei sūnus. Nei vienas to laikotarpio dokumentuotas Antonelos darbas nėra išlikęs. Iš kelių jam priskiriamų paveikslų jų chronologiją galima tik spėti. Juose ryški ankstyvojo Nyderlandų meno įtaka. Vienas tokių darbų − „Sibiu krucifiksas“. Apie [[1460]]-65 m. Antonelas nutapė jauno vyro portretą (dabar Valstybiniame Malaspinos muziejuje, [[Pavija]]), kuris tapo prototipu grupei žymių Antonelo portretų. Galima spėti, kad apie 1465-1470 m. periodu Antonelas tikriausiai daug keliavo po žemyninę Italiją, jos pietus. Manoma, kad tuo metu Mesina pabuvojo [[Roma|Romoje]], kur susipažino su [[Fra Andželikas|Fra Andželiko]] ir [[Pieras dela Frančeska|Piero dela Frančeskos]] darbais, bei dirbo [[Kalabrijos Redžas|Redžijo Kalabrijoje]]. 1473 m. Antonelas sukūrė Šv. Grigaliaus poliptiką Mesinoje (labai pažeistos būklės ir fragmentai šiuo metu išsklaidyti po muziejus).
[[Vaizdas:Antonello da Messina 059.jpg|left|thumb|200px| „Kondotjero portretas“ ([[1475]], [[Luvras]], [[Paryžius]])]]
Maždaug tuo metu Antonelo polinkis į Nyderlandų meną dar labiau sustiprėjo, ką rodo paveikslas „Šv. Jeronimas savo studijoje“. Gali būti, kad Antonelas turėjo kažkokių kontaktų su [[Petrus Christus]], kuris keliavo į Italiją ir savo ruožtu buvo paveiktas italų menininkų. [[Giorgio Vasari]] versija, kad Antonelas keliavo į Flandriją ir dirbo pas patį [[Jan van Eyck|Janą van Eiką]], laikoma neįtikinama. Visgi Mesinos apylinkėse nebuvo daug rėmėjų ir reikšmingų užsakovų, greičiausiai todėl Antonelas keliavo į Veneciją ir, galima spėti, ten vyko jau būdamas gerai žinomu dailininku. Manoma, kad Antonelas pabuvojo Venecijoje jau 1474 m. (šis apsilankymas nedokumentuotas). Tikrai žinoma, kad dailininkas atvyko į Veneciją 1475 m., tikriausiai prieš tai lankėsi Urbine, Feraroje, susipažino tiesiogiai su [[Piero della Francesca]], [[Giovanni Bellini]], [[Cosimo Tura]] kūriniais. Greičiausiai tuo metu dar pabuvojo [[Milanas|Milane]], kur galėjo sutikti flamandų tapytoją [[Petrus Christus]].
 
Venecijoje Antonelas sukūrė žymiausius savo darbus: „Kondotjero portretą“, „Šv. Sebastijono kančios“, San Cassiano bažnyčios altorių ir vadinamąjį „Antverpeno krucifiksą“. San Cassiano bažnyčios altorius ilgą laiką buvo laikomas pražuvusiu, kai netikėtai trys fragmentai, įskaitant Madoną su Kūdikiu, buvo rasti Habsburgų kolekcijoje [[Viena|Vienoje]]. Iš spėjamo Šv. Sebastijono poliptiko išliko tik centrinė scena, vaizduojanti sušaudytą strėlėmis šventąjį. Venecijos labai trumpo laikotarpio dailininko kūriniai rodo jo visišką persiėmimą italų renesanso dailės dvasia, nors Nyderlandų dailės įtakos bruožai išlaikyti. Antonelo dailė buvo labai aukštai įvertinta Venecijoje, jis atmetė Milano hercogo Galleazzo Maria Sforza kvietimą dirbti Milane dvaro portretistu ir 1476 m. grįžo į Siciliją, kur sukūrė paskutinį šedevrą − „Vienuolė annunciate“. Antonelas mirė gimtojoje [[Mesina|Mesinoje]] [[1479]] m. [[vasario 19]] d. Palaidotas Švč. Jėzaus Marijos vienuolyne Mesinoje, tačiau jo kapas pražuvo žemės nuošliaužos metu 1863 m.
9 336

pakeitimai