|
== Biografija ==
Maža yra žinių apie Antonelos gyvenimą. DailininkasJo Antoniogiminė dibuvo Giovannineblogai deįsitvirtinusi Antonio[[Sicilija|Sicilijos gimėsalos]] apieMesinos miesto viduriniojoje klasėje tarp prekiautojų ir amatininkų. Jo senelis Mikelė buvo [[1430brigantina|brigantinos]] msavininkas, tėvas Džovanis buvo ''mazonus'' − kažkas tarp meistro akmentašio ir marmuro apdirbėjo. SicilijosDailininko saloje,motina MesinosGarita (ar Margerita) dar buvo miestegyva, nuokai kurioAntonelas gausmirė savo1479 pravardęm. Dailininkas Antonijus ({{it|Antonio di Giovanni de Antonio}}) gimė apie [[1425]]-[[1430]] m. Pravardę ''Antonello da Mesina''gavo vėliau (liet. reikštų ''AntonelasAntonijus iš Mesinos''). Mesinos miesto meninė aplinka nebuvo palanki vystytis individualiam dailininko talentui. Joje vyravo religinių bendruomenių užsakymai griežtai kanonizuotų ir per amžius nusistovėjusių formų paveikslams. Iš tikro Antonelas yra vienintelis Pietų Italijos dailininkas, kuris reikšmingas viso Italijos renesanso meno vystymosi kontekste. Apie [[1450]] m. jis minimas kaip dailininko Niccolò Colantonio, kuris buvo paveiktas Nyderlandų ankstyvojo meno, mokinysmokiniu [[Neapolis|Neapolyje]], kur greičiausiai studijavo [[Provansas|Provanso]] ir [[Nyderlandai|Nyderlandų]] dailininkų darbus ir greičiausiai susipažino su [[Janas van Eikas|Jano van Eiko]] aliejine tapyba, kurią perimsperėmė ir pradėspradėjo naudoti kaip pirmasis reikšmingas [[Italija|italų]] tapytojas.
Prieš [[1457]] m., kai dokumentuotas pirmasis užsakymas, Antonelas grįžo į gimtąją Mesiną, kur įkūrė savas sėkmingas Pietų Italijoje dirbtuves. Jose darbavosi jo brolis ir pusbrolis, bei sūnus. Nei vienas to laikotarpio dokumentuotas Antonelos darbas nėra išlikęs. Iš kelių jam priskiriamų paveikslų jų chronologiją galima tik spėti. Juose ryški ankstyvojo Nyderlandų meno įtaka. Vienas tokių darbų − „Sibiu krucifiksas“. Apie [[1460]]-65 m. Antonelas nutapė jauno vyro portretą (dabar Valstybiniame Malaspinos muziejuje, [[Pavija]]), kuris tapo prototipu grupei žymių Antonelo portretų. Galima spėti, kad apie 1465-1470 m. periodu Antonelas tikriausiai daug keliavo po žemyninę Italiją, jos pietus. Manoma, kad tuo metu Mesina pabuvojo [[Roma|Romoje]], kur susipažino su [[Fra Andželikas|Fra Andželiko]] ir [[Pieras dela Frančeska|Piero dela Frančeskos]] darbais, bei dirbo [[Kalabrijos Redžas|Redžijo Kalabrijoje]]. 1473 m. Antonelas sukūrė Šv. Grigaliaus poliptiką Mesinoje (labai pažeistos būklės ir fragmentai šiuo metu išsklaidyti po muziejus).
[[Vaizdas:Antonello da Messina 059.jpg|left|thumb|200px| „Kondotjero portretas“ ([[1475]], [[Luvras]], [[Paryžius]])]]
Maždaug tuo metu Antonelo polinkis į Nyderlandų meną dar labiau sustiprėjo, ką rodo paveikslas „Šv. Jeronimas savo studijoje“. Gali būti, kad Antonelas turėjo kažkokių kontaktų su [[Petrus Christus]], kuris keliavo į Italiją ir savo ruožtu buvo paveiktas italų menininkų. [[Giorgio Vasari]] versija, kad Antonelas keliavo į Flandriją ir dirbo pas patį [[Jan van Eyck|Janą van Eiką]] laikoma neįtikinama. Visgi Mesinos apylinkėse nebuvo daug rėmėjų ir reikšmingų užsakovų, greičiausiai todėl Antonelas keliavo į Veneciją ir, galima spėti, ten vyko jau būdamas gerai žinomu dailininku. Manoma, kad Antonelas pabuvojo Venecijoje jau 1474 m. (šis apsilankymas nedokumentuotas). Tikrai žinoma, kad dailininkas atvyko į Veneciją 1475 m., tikriausiai prieš tai lankėsi Urbine, Feraroje, susipažino tiesiogiai su [[Piero della Francesca]], [[Giovanni Bellini]], [[Cosimo Tura]] kūriniais. Greičiausiai tuo metu dar pabuvojo [[Milanas|Milane]], kur galėjo sutikti flamandų tapytoją [[Petrus Christus]].
Anksčiausiai žinomas Antonelos darbas yra „Sibiu krucifiksas“ datuotas [[1455]] m. Apie [[1457]] m. Antonelas grįžo į gimtąją Mesiną, kur dirbo iki [[1474]] m. Manoma, kad tuo metu Mesina dar pabuvojo [[Roma|Romoje]], kur susipažino su [[Fra Andželikas|Fra Andželiko]] ir [[Pieras dela Frančeska|Piero dela Frančeskos]] darbais, bei dirbo [[Kalabrijos Redžas|Redžijo Kalabrijoje]]. Apie [[1460]]-65 m. nutapė jauno vyro portretą (dabar Civico Malaspina muziejuje, [[Pavija]]), kuris tapo prototipu eilei žymių Antonelo portretų.
[[1474]]Venecijoje m.Antonelas dailininkassukūrė dirbožymiausius [[Sirakūzai|Sirakūzuose]]savo darbus: „Kondotjero portretą“, o„Šv. [[1475]]-76Sebastijono mkančios“, San Cassiano bažnyčios altorių ir vadinamąjį „Antverpeno krucifiksą“. AntonelasSan persikėlėCassiano įbažnyčios [[Venecija|Veneciją]],altorius kurilgą sužibėjolaiką vietiniųbuvo dailininkųlaikomas tarpepražuvusiu, kadkai netnetikėtai gavotrys Venecijosfragmentai, valdžiosįskaitant piniginęMadoną paramą.su GreičiausiaiKūdikiu, tuobuvo meturasti darHabsburgų pabuvokolekcijoje [[MilanasViena|MilaneVienoje]],. kurIš galėjospėjamo sutiktiŠv. flamandųSebastijono tapytojąpoliptiko [[Petrusišliko Christus]]tik centrinė scena, vaizduojanti sušaudytą strėlėmis šventąjį. VenecijojeVenecijos Antonelaslabai sukūrėtrumpo žymiausiuslaikotarpio savodailininko darbus:kūriniai „Kondotjerorodo portretą“jo visišką persiėmimą italų renesanso dailės dvasia, „Švnors Nyderlandų dailės įtakos bruožai išlaikyti. SebastijonoAntonelo kančios“dailė buvo labai aukštai įvertinta Venecijoje, Sanjis Cassianoatmetė bažnyčiosMilano altoriųhercogo irGalleazzo vadinamąjįMaria „AntverpenoSforza krucifiksą“.kvietimą Podirbti toMilane dailininkasdvaro portretistu ir 1476 m. grįžo į Siciliją, kur sukūrė paskutinį šedevrą − „Vienuolė annunciate“. Antonelas mirė gimtojoje [[Mesina|Mesinoje]] [[1479]] m. [[vasario 19]] d. Palaidotas Švč. Jėzaus Marijos vienuolyne Mesinoje, tačiau jo kapas pražuvo žemės nuošliaužos metu 1863 m.
== Kūryba ==
|
